Comparative evaluation of national intellectual capital measurement models
LTValstybės gebėjimas kurti inovacijas ir atlikti aukštos pridėtinės vertės funkcijas priklauso nuo valstybės intelektinio kapitalo. Nustatyti valstybės intelektinio kapitalo vertę – vis dar sudėtinga užduotis. Šiame straipsnyje analizuojama valstybės intelektinio kapitalo koncepcija ir vertinimo metodai, siekiant parodyti būdus, kaip valstybės intelektinis kapitalas gali būti įvertintas. Tyrimo rezultatai atskleidžia taikomų vertinimo modelių validumo trūkumą. Šie trūkumai naujausiuose vertinimo modeliuose minimizuojami taikant sudėtingas valstybės intelektinio kapitalo klasifikacijos sistemas ir pažangius valstybės intelektinio kapitalo vertės apibendrinimo metodus. Pasirinktų valstybės intelektinio kapitalo modelių analizė atskleidė, kad jų vertinimo sistemoje tapačių rodiklių naudojama nedaug (nuo 21 iki 60 proc.), tačiau valstybės intelektinio kapitalo vertė, nustatyta taikant skirtingus vertinimo modelius, yra panaši (rezultatai yra aukšto statistiškai reikšmingo koreliacijos lygio).
ENNational intellectual capital is regarded as an important factor of a country’s ability to perform high value added functions including the ability to create innovations. Measuring national intellectual capital is still a complicated task. In this article national intellectual capital concept and measurement models are analysed in order to show how national intellectual capital could be measured. The findings show that there are several weaknesses of measurement models validity. Those weaknesses in more recent measurement models are minimized by introducing advanced national intellectual capital structural models and more complex value approximation methods. Analysis of selected national intellectual capital measurement models has shown that there are not many similar indicators used (from 21% to 60% of matching indicators), though results obtained by using these evaluation models have high significant correlation.
