LTRecenzuojama 2012 m. išleista 13 Lietuvos ir užsienio autorių knyga „Lietuvos žydai: istorinė studija“ (Vilnius, 2012). Knygos įvade išsikeliamas tikslas išsiaiškinti Lietuvoje gyvenusių žydų tapatybę, t. y. ar jiems Lietuva buvo laikina ar nuolatinė gyvenimo vieta, ir kokį vaidmenį Lietuva vaidino jų savimonėje. Deja, šis tikslas nėra įgyvendintas. Veikiau buvo atlikta žydų istorijos Lietuvoje apžvalga bei sintezė. Recenzentas pastebi, jog dėl to, kad knygą rašė daug autorių, atskirose studijos dalyse įžvelgiami kokybiniai neatitikimai dėl menkesnio autorių nusimanymo žydų istorijos ir kultūros tyrimuose ar akademinėje kalboje. Nors buvo nagrinėti skirtingi tarpukario Lietuvos žydų istorijos aspektai, tačiau bendras vaizdas neišryškėja; nėra pateikta informacijos apie žydų religinį, socioekonominį gyvenimą, politines pažiūras. Žydų istorija II pasaulinio karo metais pasakoja tik apie holokaustą. Pati kontraversiškiausia studijos dalis – laikotarpis po II pasaulinio karo; dalis teiginių neparemta jokiais šaltiniais ar apskritai yra abejotini. Recenzento teigimu, nors ši studija ir yra pirmasis tokio tipo darbas Lietuvos istoriografijoje, daugelis Lietuvos žydų istorijos klausimų vis dar laukia savo atsakymų.