Paramilitarism in the Eastern Baltics, 1918-1940: case studies and comparisons
- Anglų kalba / English
- Lietuvių kalba / Lithuanian
LTRytiniame Baltijos regione, į kuriame vykusius paralelinius procesus siekiama atkreipti dėmesį šiuo straipsnių rinkiniu, valstybių kelias į nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo buvo skirtingas. Tačiau postūmiai visais atvejais buvo tie patys. Išorinis postūmis – regione atsiradęs galios vakuumas ir geopolitiniai pokyčiai, kuriuos sukėlė Vokietijos bei Rusijos imperijų žlugimas. Vidinis postūmis – savanorišku pagrindu besikūrusios piliečių kovinės grupės, aktyvi socialinė mobilizacija, „karas po karo“, apėmęs visą regioną ir kai kur įgavęs ypač kruvinas formas (pvz., pilietinio karo Suomijoje metu žuvo daugiau kaip vienas procentas šalies gyventojų). Tomas Balkelis teigia, kad paramilitariniai judėjimai Baltijos šalių visuomenių kolektyvinėje atmintyje tebeturi išskirtinę vietą. Šis teiginys yra kiek per drąsus, tačiau bent jau laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų paramilitarinių organizacijų reikšmė tiek nacionalinio militarizmo kūrimo strategijose (įvairios gynybos koncepcijos), tiek kultūrinės mobilizacijos procese, tiek skleidžiant tautinę (patriotinę) ideologiją buvo gana ženkli. Visos Rytų Baltijos regione veikusios organizacijos – Suomijos Suojeluskunta, Lietuvos šaulių sąjunga, Latvijos Aizsargi, Estijos Kaitseliit ir Lenkijos Związek Strzelecki – 1918–1920 m. veikė kaip sukarinti daliniai (Lietuvos šaulių sąjunga karinėse operacijose dalyvavo iki 1923 m. pavasario), visos jos tarpukariu tapo patriotinio ugdymo ir nacionalinės mobilizacijos instrumentais savo šalyse. Be to, paramilitarizmo palikimas buvo viena grandžių, jungusių 1918–1923 m. reiškinius bei radikalizaciją kultūros ir politikos lygmenyje 4-ojo dešimtmečio pradžioje, o Baltijos šalyse ir Vakarų Ukrainoje paramilitarizmo fenomenas atsikartojo partizaninėje kovoje prieš Sovietų Sąjungą po Antrojo pasaulinio karo.Šie visam regionui būdingi reiškiniai ir akivaizdi transnacionalinės perspektyvos būtinybė istoriografijoje paskatino studijos sudarytojus suburti autorių kolektyvą, kurio pastangomis į giminingas regiono paramilitarines organizacijas būtų galima pažvelgti lyginamuoju aspektu. Įtraukus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos istorikus, siekta atskleisti šių organizacijų susikūrimo aplinkybės, veiklą, ideologiją, socialinę sudėtį, organizacinę struktūrą, karinį rengimą bei integraciją į rytinio Baltijos regiono valstybių gynybines sistemas. Pripažinsime, kad visų užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyko. Iš dalies tai paaiškinama tyrinėtojų stoka, bet tam tikrais atvejais kolegos tiesiog nesugebėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų ir atsiųsti užsakytų straipsnių [p. 12-13].
ENIn the east Baltic region, and in this collection of papers we seek to attract attention to parallel processes that took place. The roads to independence of different states after the First World War were different. However, the stimuli in all cases were identical. The external stimulus was the power vacuum that emerged in the region, and the geopolitical changes caused by the collapse of the Russian and German empires. The internal stimulus was the formation of citizens’ paramilitary groups on a voluntary basis, active social mobilisation, and a ‘war after the war’ that embraced the entire region, and in some cases acquired particularly bloody forms (for example, during the Civil War in Finland, over 1 % of the population perished). Tomas Balkelis argues that ‘they [Baltic paramilitary movements] continue to enjoy their privileged positions in the collective memories of the Baltic societies.’ This argument may be a bit too bold; however, the significance of paramilitary organisations in the period between the First and Second world wars, both in strategies for the development of national militarism (different concepts of defence) and in the process of cultural mobilisation, as well as in the dissemination of national (patriotic) ideology, was great. All the organisations that were active in the Baltic region, the Finnish Suojeluskunta, the Lithuanian Riflemen’s Union (Šaulių sąjunga), the Latvian Aizsargi, the Estonian Kaitseliit, and the Polish Związek Strzelecki, operated in the period 1918 to 1920 as paramilitary units (the Lithuanian Riflemen’s Union participated in military campaigns up to the spring of 1923), and all of them became instruments for patriotic education and national mobilisation in their own countries in the interwar period.Moreover, the legacy of paramilitarism was one of the links that united the events of the years 1918 to 1923 and radicalisation in the cultural and political context at the beginning of the 1930s, while in the Baltic countries and Western Ukraine, the phenomenon of paramilitarism repeated itself in the guerrilla struggle against the Soviet Union after the Second World War. Events typical of the entire region, and the obvious need for a transnational perspective in historiography, encouraged the compilers of this volume to assemble a team of authors whose efforts would enable the reader to see kindred regional paramilitary organisations from a comparative viewpoint. By involving Lithuanian, Latvian, Estonian and Polish historians, we sought to reveal the circumstances of the formation of these organisations, their activities, social composition, organisational structure, and integration into the defence systems of the states of the east Baltic region. We admit to a failure to attain all the goals we set. This can partly be accounted for by a shortage of researchers; and in some cases, our colleagues simply failed to meet their obligations on time and to submit the requested papers [p. 7-8].
- From defence to revolution: Lithuanian paramilitary groups in 1918 and 1919
- Lietuvos šaulių sąjungos integracijos į valstybės gynybos sistemą XX a. 3–4-uoju dešimtmečiais proceso bruožai
- Lietuvos šauliai tarpukariu: lietuviai, katalikai, visuomenės elitas
- Bandymas apčiuopti šaknis: ideologinės Lietuvos šaulių sąjungos ištakos
- Kitoks požiūris į Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje
- An Attempt by thirteen authors to answer the question what Lithuanian Jews were (and are)
- Pavykusi ar nepavykusi mobilizacija į Raudonąją Armiją?
- Lietuvos šaulių sąjungos ryšiai su išeivija JAV: Antano Žmuidzinavičiaus atvejis
- Sąjungininkai ir (ar) priešai: tautinių mažumų įvaizdžiai Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit ideologijose
- Šaulių naudojimo krašto gynybai vizija, remiantis 1940 m. nurodymais ir planais
