Kitoks požiūris į Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje

LTRecenzijoje apžvelgiama Christian Westerhoff knyga „Zwangsarbeit im Ersten Weltkrieg. Deutsche Arbeitskräftepolitik im besetzten Polen und Litauen 1914–1918“ (Paderborn, 2012). Knyga skirta nagrinėti priverstinius darbus Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu ir leidžia tvirtinti, jog nusikaltimų žmoniškumui bei humanitarinės katastrofos definicijos taikytinos ir Pirmajam pasauliniam karui. Monografija taip pat prisiliečia prie karo įtakos (post)modernių visuomenių raidos procesams tyrimų bei praplečia Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje tyrimus, kurie dažniausiai neperžengia karo veiksmų aprašymo lygmens. Knygoje stengiamasi atskleisti ideologines ir politines priverstinių darbų sistemų kaizerinėje Vokietijoje ir Trečiajame reiche formavimo(si) sąsajas. Studijos vertę didina netradicinis Vokietijos sukurtos priverstinių darbų sistemos padarinių traktavimas: autoriaus nuomone, šios pasekmės buvo ne tik smurtiniai „darbo jėgos organizavimo“ metodai, bet ir susiformavusios nuostatos apie „rytų barbarus“ bei „beveik vergus“, kurių pagrindu Vokietijos viešajame diskurse formavosi Rytų Europos etnines ir tautines grupes menkinantys įvaizdžiai. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje priverstiniai darbai nebuvo efektyvūs, tačiau jie laikyti vieninteliu būdu kovoti su bedarbyste ir grėsme, todėl kitos alternatyvos nesvarstytos. Formuluodamas išvadas, autorius pateikė galimų perspektyvų ateities tyrimams. Galiausiai pažymima, jog monografiją reikėtų vertinti kaip sėkmingai realizuotą iššūkį analizuoti Pirmojo pasaulinio karo problematiką „suvokiančio istorijos“ žvilgsniu.