Populiariausi XVIII amžiaus antros pusės Gardino spaustuvės leidiniai

LTXVIII a. antros pusės daugkartinių Gardino spaustuvės leidinių analizė rodo, kad svarbiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūros centre leisti tekstai savo tematika, žanrais, forma buvo gana skirtingi. Spausdinti įvairūs vertimai iš anglų, prancūzų, vokiečių kalbų, taip pat lenkiški originalai (grožiniai kūriniai, didaktiniai pamokymai, Gardino seimuose sakytos kalbos, pamokslai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus spaustuvių (pranciškonų, jėzuitų akademijos, bazilijonų) 17 kartų perleista Mykolo Olševskio „Broma atverta ing viečnastį“ Gardine nepasirodė nei originalia lietuvių, nei verstine lenkų kalba. Ištyrus XVIII a. antros pusės Gardino spaustuvės leidinius, daroma išvada, kad tuolaik dar nauja selektyvaus skaitymo tendencija nulėmė konkrečių tekstų pasirinkimą, o kartu ir jų populiarumą. Taip pat fiksuojamas ir tuometinės LDK visuomenės praktikuotas intensyvusis skaitymo būdas (kai tas pats tekstas skaitytas daug kartų), kurį Vakarų Europoje sparčiai keitė ekstensyvusis (kai skaityta greitai ir kuo daugiau). Raktažodžiai: Gardino spaustuvė, vertimai, lenkiški originalai, pamokymai, pamokslai, kalbos, Apšvieta.

ENAn analysis of the Grodno Printing House releases in the second half of the 18th century shows that among the texts of multiple publication, those that appeared in Grodno, a cultural center of the Grand Dutchy of Lithuania, were of different themes, genres, and forms. Various translations from English, French, German, as well as original publications in Polish, such as works of fiction, didactic teachings, speeches delivered in the Grodno Sejm, and religious sermons, were printed in the Grodno Printing House. It must be pointed out that the most popular Lithuanian book of the 18th century, Mykolas Olševskis’s Broma atverta ing viečnastį, which was republished 17 times by different Vilnius printing houses (e.g., the Francis cans’, the Jesuit Academy’s, and the Basilians’), was not released in Grodno. Neither an original edition of Broma, nor its translation into Polish appeared there. Investigating Grodno Printing House releases enabled us to draw the conclusion that the choice and the popularity of certain texts depended on a new tendency of selective reading. Another conclusion is that in the Grand Dutchy of Lithuania people in the second half of the 18th century most often practiced intensive reading which in Western Europe had been rapidly replaced by the extensive one. KEYWORDS: Grodno Printing House, translations, Polish originals, teachings, sermons, speeches, Enlightenment.