The legal status problem of the President of the Republic of Lithuania in the power separation system

LTStraipsnyje, [...] remiantis konkrečiais pastarojo meto konstitucinio proceso Lietuvoje faktais, yra aptariamos praktinės problemos, susijusios su taip vadinamo pusiau prezidentinio modelio veikimu. Straipsnyje remiamasi LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad Lietuvos valstybės valdyme yra galimos dvi vienodai legitimios, vienu metu veikiančios ir tarpusavyje konkuruojančios Seimo daugumos suformuotos Vyriausybės ir LR Prezidento rinkiminės programos. Teigiama, kad būtent ši aplinkybė neretai virsta konfliktinių santykių tarp valdžios šakų priežastimi. Remiantis Džiovani Sartori įvairių pasaulio valstybių konstitucijų veikimo analitinės studijos "Lyginamoji konstitucinė inžinerija" įžvalgomis, konstatuojama, kad dėl taip vadinamo pusiau prezidentinio valdymo ydų Lietuvoje yra galimas arba "supriešintos valdžios" [...] konfigūracija, arba asamblėjinis (neefektyvus parlamentinis) valdymas. Supriešintos valdžios situacijoje LR Prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios grandimi, aktyviai kišasi į Vyriausybės veiklą ir tuo sukelia Seimo daugumos nepasitenkinimą. Prezidentas, vengdamas konfliktų su Seimu, yra priverstas atsisakyti Konstitucijoje numatyto aktyvaus vaidmens [...]. Straipsnyje siūloma koreguoti prezidento konstitucinį statusą ir sekant kitų vakarų šalių parlamentinių sistemų pavyzdžiu, suteikti jam įgaliojimus atlikti politinio ir teisinio rezervo funkciją (vykdyti parlamentinės sistemos veikimo priežiūrą). Tuo tikslu šalies Prezidentui Konstitucijoje užtikrinti realią galimybę paleisti neveiksnų Seimą. [Iš leidinio]

ENThe article, [...] referring to specific facts of the constitutional process in Lithuania of the later years, discusses the practical problems, related to the functioning of the so called semi-presidential model. The article refers to the explanation of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania that the governance of the state of Lithuania provides for two equally legitimate, simultaneously functioning and competing programmes of election of the Government and the President of the Republic of Lithuania, formed by the Parliament’s majority. It is stated that the said circumstance frequently becomes the reason for conflict relations between governance branches. Referring to the insights of “Comparative Constitutional Engineering” by Giovanni Sartori, an analytical study of constitutions of different countries, it is stated that due to the deficiencies of the so called semi-presidential governance in Lithuania, a “contrapositioned governance” […] configuration or an assembly (inefficient parliamentary) governance is possible. In the contrapositioned governance situation the President of the Republic of Lithuania, being a link of the executive power, actively intervenes into the activities of the Government and thus raises dissatisfaction of the Parliament’s majority. When avoiding conflicts with the Parliament, the President is forced to refuse the active role, foreseen in the Constitution [...]. The article offers to correct the constitutional status of the President and, following the example of parliamentary systems of the Western countries, provide the President authorizations to perform the function of the political and legal reserve (perform supervision of the functioning of the parliamentary system) and for this purpose, ensure the real possibility for the President to dismiss a dysfunctional Parliament.