Apie Onutės Narbutaitės kūrybą

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėApie Onutės Narbutaitės kūrybą
Kita antraštėOn compositions of Onutė Narbutaitė
AutoriaiLandsbergytė, Jūratė
ŠaltinisSkiautinys mano miestui / Audronė Žiūraitytė Vilnius: [Lietuvos kompozitorių sąjunga], 2006. P. 229-255.
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvių muzika; Vargonų muzika; Eurointegracinės tendencijos
ENLithuanian music; Organ music; O. Narbutaite; Tendencies of European integration
Santrauka / Anotacija

LTO. Narbutaitė atsiskleidė savo unikalumu, kai lietuvių muzika buvo pasiekusi XX a. dvasinį išsipildymą – B. Kutavičiaus, F. Bajoro, O. Balakausko kūryboje. Kompozitorė itin raiškiai ir kitoniškai papildė minimalizmą, suteikė naujų, intensyvaus dinamizmo kupinų vien jai būdingų globalistinių aspektų eurointegracijos, miestietiškumo (kontraversiško lietuviams būdingam liaudiškumui), menų sintezės fenomeno, praeities atgaivinimo dokumentinėmis sąsajomis ir „atviro nervo“ – tokatinio veržlumo segmentų bei raiškaus tekstualumo, leidžiančio iškelti detales. Kompozitorė yra iš prigimties internacionalinė multikultūrinio Vilniaus kūrėja, sugrąžinusi Miesto viziją į lietuvišką minimalizmą. Kalbama apie 1) minimalizmą jos vargonų muzikoje („Ėjimas į tylą“, Interludium, str. „Lietuvių vargonų muzikos stilistinės tendencijos“), 2) apie šiaurietišką erdvę ir eskiziškumą, formos „tirpimą“ kamerinėje muzikoje (str. „Šiaurės kryptis lietuvių muzikoje“), 3) apie Vilniaus sugrąžinimą į pasaulinę ir lietuvio istorinę sąmonę, ypatingą kultūros paveldo gyvybės mentalitetą (str. „Dvasios architektūra iš užmiršto Vilniaus skiaučių“), 4) apie Rilkės poeziją, vedančią lietuvių muziką į europietiškas dvasines vertybes („R. M. Rilkės poezija naujausioje lietuvių muzikoje“), 5) apie bendrą Narbutaitės kūrybos naujumą Lietuvai ir pasauliui – teksto ir muzikos filosofinį ryšį, muzikos vizualumą, garso fizines ir metafizines prasmes, gyvybės trapumą, deginantį kito būvio ilgesį, formos yrimą prieš laiką ir jos atvirumą barokui – praeities vertybinei begalybei (str. „Atvėrusi laikui vartus į muziką“) [Iš leidinio]

ENO. Narbutaitė demonstrated her uniqueness when Lithuanian music reached its spiritual culmination in the creation of B. Kutavičius, F. Bajoras, and O. Balakauskas. The composer vividly complemented to the minimalism infusing energy and global aspects of euro integration, dynamism of the cities (as opposed to attitudes of the country more typical for Lithuanians), fusion of arts, resurrection of past through documentary links and “naked nerve” (drive of toccatas and expressive textuality that reveal details). The composer is from nature a creator of multicultural Vilnius, bringing back to Lithuanian minimalism the City. We talk about 1) minimalism in her organ music (”Walk into silence”, Interludium, art. “Stylistic tendencies of Lithuanian organ music”, 2) Nordic spaces and austerity, “melting” of form in her chamber music (art. “Nordic direction in Lithuanian music”), 3) bringing back of Vilnius into historical consciousness of the world and of a Lithuanian, into idiosyncratic mentality of cultural heritage (art. “The architecture of a soul from the forgotten pieces of Vilnius”, 4) lyrics of Rilke guiding Lithuanian music to spiritual European values (“The lyrics of Rilke in the modern Lithuania music”), 5) novelty of Narbutaitė’s creation for Lithuania and world, for the philosophical links between text and music, visuality of music, the physical and metaphysical meaning of sound, fragility of life, burning longing for the Other, decay of form against Time and it’s openness to baroque, to the infinity of values of the past (article “After opening gates to music for time”).

Mokslo sritisMuzikologija / Musicology
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5464
Atnaujinta2020-08-21 10:07:18
Metrika Peržiūros: 1