Vokietijos kaltė ir lietuviška gėda

LTVakarų pasaulio socialinis ir politinis pliuralizmas, skleisdamas universalią žmogaus teisių sampratą bei teisingumą, stiprina į kaltę orientuotą kultūrinę tapatybę. Globaliame pasaulyje per kaltės emocijas ir jų institucionalizaciją bandoma taisyti karo padarytą žalą bei jo padarinius. Lietuvoje apie Holokaustą buvo vengiama šnekėti. Šis vengimas susijęs su gėdos dominavimu Lietuvos kultūrinėje terpėje. Požiūris į Holokausto problemas ėmė keistis atsiradus institucionalizuotai Holokausto atminčiai, Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarų ideologinę bei institucinę sąrangą ir perimant naujus kultūrinio elgesio standartus.

ENThe social and political pluralism of the Western world, disseminating universal concepts of human rights and justice, strengthens a cultural identity oriented toward acknowledgment of guilt. In a global world, there are efforts to repair damages inflicted by war and its consequences through the fostering and institutionalization of guilt feelings. Lithuanians attempted to avoid talking about the Holocaust, an avoidance related to the dominance of felt shame in the Lithuanian cultural milieu. The situation started to change with an institutionalization of Holocaust memory when Lithuania underwent ever closer integration into a Western ideological and institutional framework and accepted new standards of cultural behavior.