Vilniaus universitetas: semiotinis architektūros ir planų tyrimas

Link to:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos / Books
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus universitetas: semiotinis architektūros ir planų tyrimas
Authors:
Hammad, Manar
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014.
Pages:
113 p
Series:
A. J. Greimo centro studijos. Semiotika; 10
Contents:
Pratarmė. Prakalbinti pastatai / Kęstutis Nastopka — Pradinės pastabos apie korpusą — Metodologinės pastabos — Kalba vs diskursas — Aprašomosios kalbos hipotezė — Reprezentavimo konvencijos: kalba, valdanti aprašomąją kalbą — Architekto planas – pjūvis per metrą nuo žemės — Pavaizduoti sienas vs pavaizduoti skliautus: neužklojantieji brėžiniai vs užklojantieji brėžiniai — Sukonstruotas sakytojas ir sakymo adresatas — Plano sakytojas — Sukonstruotas skaitytojas adresatas — Turinio analizės eskizas — Skaitytojo adresato įsiterpimas — Diachroninis skaitymas — Laikinis planų suskirstymas — Ekstensyvi transformacijų diachronija — Universitetas priešais Šv. Jonų bažnyčią — Orientavimasis pagal keturias pasaulio šalis — Sintaksinis fizinės erdvės skaitymas — Kiemas kaip konstrukcinis vienetas — Topologinis kiemų tinklas — Pusiauašinė pradinė struktūra ir jos semantinis krūvis — Semantinė sandara universiteto lankytojų akimis — Portikai virš arkadų ir jų sakytinė vertė — Sintaksinių prasmės efektų apibendrinimas — Socialinė erdvė, įrašyta planuose ir pastatuose — Universitetinė bendrija, numanoma planuose — Socialinės grupės, įžvelgiamos planuose — Universitetinės bendrijos pasiskirstymas erdvėje — Universitetinės bendrijos pasiskirstymas laiko tėkmėje — Universitetinė bendrija, sutelkta erdvėje ir laike: prestižinės kolektyvo salės — Universiteto pastatai, atgręžti į visuomenę — Išorinis žvilgsnis į Universitetą — Pietų–šiaurės pastatas: Valgykla, Mineralogijos galerija, Biblioteka — Rytų–vakarų pastatas: Observatorija — Šiaurės–pietų ir rytų–vakarų krypties pastatų jungtis priimamajame kieme — Pusiau viešosios erdvės, nukreiptos į universitetinę bendriją — Sakymo rėmai — Baltiškųjų freskų vestibiulis — Graikiškųjų freskų vestibiulis —Dviejų ištapytų vestibiulių supriešinimas — Nežmogiški universitetinės erdvės atlikėjai — Architektūros presuponuojami nematerialūs atlikėjai — Šaltis — Ugnis — Laikas — Matomi techniniai sprendimai — Matomumas kaip diskursinė strategija — Vidinės dangos ir išoriniai fasadai — Stogai — Vietoje išvadų — Literatūra — Résumé. Vilniaus universitetas: exploration sémiotique de l’architecture et des plans.
Subject Category:
LT
Japonija (Japan); Prancūzija (France); Vilnius. Vilniaus kraštas; Lietuva (Lithuania); Architektūra / Architecture; Semiotika / Semiotics; Universitetai / Universities.
Summary / Abstract:

LTŠios prancūzų semiotiko, žymaus architektūros tyrinėtojo Manaro Hammado studijos objektas – Vilniaus universiteto erdvė. Semiotiškai analizuojamas sinkretinis korpusas (pastatai, techniniai planai, projektai), aptariami socialiniai atlikėjai (dėstytojai, studentai, techniniai darbuotojai) ir gamtinės aplinkos atlikėjai (šaltis, ugnis, darganos, senėjimas), atskleidžiama, kaip jų sąveika su vietove kuria prasmę. Pasak šios knygos vertėjo iš prancūzų kalbos ir pratarmės autoriaus, VU Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesoriaus habil. dr. Kęstučio Nastopkos, susitikęs su A. J. Greimu 1971 m. Urbino semiotikos stovykloje, M. Hammadas užsimojo kurti erdvės semiotiką: „Greimas šio sumanymo nesuprato: erdvė ir laikas jam tada atrodė tik veiksmo aplinkybės. Tačiau Hammadą domino ne tuščia erdvė, o reikšminė erdvės, žmonių ir daiktų sampyna. Tam, kad kasdieninė gyvenamojo miesto aplinka taptų semiotine kalba, reikėjo geografinio ir kultūrinio nuotolio – Japonijos, jo gimtosios Sirijos, antikinės Romos ir, žinoma, įvairių laikotarpių Prancūzijos erdvinių objektų tyrinėjimo. Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio semiotinė analizė pratęsia šią iškalbingų objektų virtinę.“.

ENThe research, conducted by a famous architectural researcher and French semiotician Manar Hammad, focuses on the environment of Vilnius University. The study provides semiotic analysis of the syncretic base (buildings, technical plans, projects), social actors (lecturers, students, technical staff) and natural actors (cold, fire, foul weather, ageing) and explanation on how their interaction with the area creates the meaning. According to the translator of this book and author of its foreword habil. dr. Kęstutis Nastopka, who is a professor at the A. J. Greimas Centre of Semiotics and Literary Theory in the VU Faculty of Philology, upon meeting up with A. J. Greimas at the Urbinas Camp of Semiotics in 1971, M. Hammad set the goal to create the semiotics of space. "Greimas did not understand this idea, as back then he thought of space and time only as circumstances to the action. However, Hammad was not interested in empty space; he cared for the interaction between space, people and things. Geographical and cultural distance is required to turn the everyday environment of the city into a semiotic language, and it can be achieved by analysing the spatial objects of Japan, Ancient Rome, the homeland of Hammad – Syria, and, of course, France throughout the ages. The semiotic analysis of the architectural ensemble of Vilnius University continues this range of expressive objects.".

ISBN:
9786094593406
Subject:
Menotyra / Arts
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54452
Updated:
2026-03-07 16:43:02
Metrics:
Views: 75    Downloads: 12
Export:
Download