Family and care policies for children in the former Soviet Union: what is changing in Russia and Lithuania?

LTSovietų Sąjungos žlugimą lydėjo dideli, šeimų ir vaikų gerovei pakenkę sioekonominiai pokyčiai. Dėl darbo praradimo, drastiško darbo užmokesčio mažėjimo ir socialinės apsaugos pablogėjimo, socialinių normų nuosmukio ir kitų problemų tėvų paliktų ar dėl teisių pažeidimo iš šeimų paimtų vaikų skaičius ženkliai išaugo, o gimimų sumažėjo. Situacija valstybinėse be tėvų globos likusių vaikų priežiūros institucijose buvo prasta. Šiuo požiūriu Baltijos valstybės susidūrė su panašiais iššūkiais kaip Rusija. Šiame knygos skyriuje nagrinėjama ir lyginama šeimos ir vaikų globos politika Rusijoje ir Lietuvoje. Apibendrinamas sovietinės institucinės vaikų globos sistemos palikimas, aptariama vaiko vystymąsi įvairių globos režimų sąlygomis analizuojanti literatūra, šią sritį reguliuojanti tarptautinė teisė, taip pat pristatoma posovietinė vaiko globos politika Rusijoje ir Lietuvoje, šalims kylantys iššūkiai. Tyrimas atskleidžia šeimos ir vaiko globos politikos kursų įvairovę bei skirtingus padarinius. Nors ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu Rusija ir Lietuva susidūrė su panašiomis problemomis, sprendimai buvo skirtingi. Užsienio veikėjų spaudimas padėjo pagerinti vaiko teisių padėtį Rusijoje, skatino pereiti nuo valstybinės vaiko globos prie globos šeimoje modelio, nors lieka neišspręstų problemų. Bendradarbiaudama su nevyriausybiniais veikėjais, Lietuva vaiko globos šeimoje politiką pradėjo įgyvendinti daug anksčiau, ieškojo alternatyvių globos mechanizmų ir novatoriškų būdų įgalinti šeimas perimti rūpinimąsi savo vaikais, taip stiprindama vaiko teisių ir apsaugos normas.

ENThe collapse of the Soviet Union had resulted in major socioeconomic changes, affecting the well-being of families and children. There was a decrease in birth rate, and an increase in numbers of children left by their parents or taken away from their families due to the violation of basic rights, loss of job, drastic decline in wage and social security or the downturn of social standards. The situation in children's institutions was poor and, in this context, the Baltic states faced similar challenges to Russia. This chapter analyses and compares the childcare policies of Lithuania and Russia. It summarises the impact of the Soviet institutional childcare system and what parts of this system have remained to this day, discusses the literature dedicated to analysing child development in various childcare systems, and the international law concerned with this field. This chapter also presents the post-Soviet childcare policies in Russia and Lithuania, and the challenges these countries face while implementing these systems. The research reflects the variety of family and childcare policies and their differing outcomes. Despite the fact that Russia and Lithuania had faced similar problems during the early post-Soviet period, the countries made different decisions. While there are some remaining problems, the pressure coming from foreign agents helped increase the state of children's rights in Russia and urged the country to change the childcare model from institutional to foster care. Through cooperation with non-governmental actors Lithuania had started to implement the foster care policy much earlier, seeking alternative childcare mechanisms and innovative ways to enable families to take over the care of their children, strengthening the children's rights and protection standards in the process.