Threat perception and European identity building: the case of elites in Belgium, Germany, Lithuania and Poland

LTVienas iš svarbiausių kolektyvinio tapatumo komponentų – vienodas išorinių subjektų, „kitų“ kaip grėsmės suvokimas. Todėl Europos identitetas turėtų būti grindžiamas panašiu grėsmių suvokimu, ir tikrasis Europos elitas turėtų remtis panašiu požiūriu. Šiame tyrime nagrinėjama, kaip elitas suvokia tris galimas išorines grėsmes Europos Sąjungai (ES): ES plėtrą – Turkijos siekį įstoti į ES, glaudžius kai kurių ES šalių ir JAV dvišalius santykius bei Rusijos įtaką Europoje. Remiantis Belgijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos elitų tyrimu, straipsnyje siekiama nustatyti, ar egzistuoja bendras vienijantis europietiškas identitetas visose pasirinktose Europos valstybėse, ar formuojasi naujos Europos tapatybės, nepaisant skirstymo į senąsias ir naująsias ES valstybes nares. Straipsnio autorius taip pat nagrinėja, ar tokie individualūs veiksniai, kaip elito politinė ir socialinė orientacija, nevienodas požiūris į ES vaidmenį ir ateitį, taip pat pageidaujamas nacionalinis identitetas (pasiektas ar priskiriamas), turi reikšmingos įtakos išorinių grėsmių suvokimui ir todėl sudaro pagrindą formuotis atskiroms Europos tapatybėms. Straipsnyje daroma išvada, kad ES plėtra visada buvo ir išlieka pagrindinis veiksnys, skatinantis kolektyvinio identiteto persvarstymą ir pokyčius Europos kontekste ir už jos ribų. Autoriaus teigimu, itin svarbu kruopščiai išnagrinėti grėsmių suvokimo kaitą ES vykdant plėtrą Rytų ir Pietų kryptimis bei atsižvelgiant į ES vaidmenį globalizacijos kontekste.

ENOne of the most important components of collective identity is the uniform perception of external entities, others as a threat. Therefore, European identity should be based on a similar perception of threats, and the real elite of Europe should rely on a similar approach. This article examines how the elite perceives three potential external threats to the European Union (EU): EU development, i.e. Turkey's aim to join the EU, close bilateral relations between some EU countries and the USA, and Russian influence in Europe. Basing on the research of Belgian, German, Polish and Lithuanian elites, the article aims to determine whether there is a common European identity in all selected European countries, or whether a new European identity, despite the division into old and new EU Member States, is emerging. The author of the article also examines whether such individual factors as political and social orientation of the elite, unequal attitude towards the role and future of the EU, as well as the desired national identity (achieved or attributed) have a significant influence on the perception of external threats and therefore form the basis for the formation of separate European identities. The article concludes that the development of the EU has always been and remains a key factor promoting a revision of collective identity and changes in the European context and beyond. According to the author, it is essential to carefully examine changes in the perceptions of threats while EU is aiming to develop in East and South directions, and in the EU's role in the context of globalisation.