Le Ghetto de Wilno, 1941-1944
LTIš jidiš į prancūzų kalbą išversta Avromo Sutzkeverio (1913–2010) atsiminimų knyga „Vilniaus getas, 1941–1944“ pasakoja Vilniaus geto istoriją. Įvado autorė Annette Wieviorka vertina literatūrines ir dokumentines teksto savybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. Sutzkeveris atsiminimus parašė 1944 m. Maskvoje diktatūros sąlygomis – prisiminimus perteikė per Sovietų Sąjungos požiūrių prizmę. Vis dėlto autorius autentiškai liudijo apie intelektualinį žydų gyvenimą Lietuvos Jeruzalėje ir apie tai, ką žydai išgyveno Vilniaus gete. Atsiminimų knyga yra reikšmingas indėlis į Vilniaus žydų istoriją nacių okupacijos metais. Knygos vertėjas atskleidžia A. Sutzkeverio biografiją, įsitraukimą į jidiš rašytojų ir dailininkų grupę Jaunasis Vilnius. Nusako poeto patirtis ir kūrybines pastangas Vilniaus gete. A. Sutzkeveris 1942 m. įsitraukė į geto pasipriešinimo organizaciją ir į „Popierinės brigados“ veiklą, o 1943 m. prisijungė prie žydų partizanų. 1944 m. kovo mėn. jis buvo iškviestas į Maskvą, kur parašė atsiminimų knygą. Jos fragmentas buvo išverstas į rusų kalbą ir tapo Sovietų Sąjungos liudijimų Niurnbergo procese dalimi. 1946 m. išvykęs iš Sovietų Sąjungos rašytojas apsistojo Palestinoje. Jo atsiminimų knyga liudija apie Lietuvos žydų ir lietuvių bei lenkų santykius, vietos gyventojų įsitraukimą į žydų naikinimą. Tačiau joje esama ir Sovietų Sąjungos diktatūros nulemtų nutylėjimų. Knygą sudaro keturios dalys, nusakančios žydų situaciją Lietuvoje Vokiečių okupacijos metais, Vilniaus geto gyvenimą, pasipriešinimo veiklą gete ir masinių žydų žudynių aplinkybes.
