Tautiškumas ir jo raiška "sumanytų bendruomenių" sampratoje: kritinis interpretacijų aptarimas

LTStraipsnyje aptariama Benedicto Andersono knyga apie sumanytas bendruomenes, kuri siejama su aktualiais tautiškumo klausimais. Tyrimo problema – tautinės sąmonės ir nacionalizmo samprata dabartinių socialinių ir politinių įvykių kontekste (taip pat Vincui Kudirkai mestų kaltinimų fone). Knygos analizė atskleidžia, kad Andersonas nacionalizmą sieja su kultu, kuris sureikšmina etnokultūrines vertybes, ypač gimtąją kalbą, o rasizmą ir antisemitizmą – su ideologija, kuri sureikšmina valdančiųjų privilegijas ir pajėgumą. Toks požiūris ugdė privilegijų ir jėgos kultą. Andersonas, paneigdamas nacionalizmo ryšį su rasizmu, savaip reabilitavo tautiškumo ideologiją – nacionalizmą. Šiame darbe nacionalizmo samprata kvestionuojama, aptariant etnosų kultūras ir dinastijų darinius LDK. Anderseno tautos ir tautiškumo sąvokos lyginamos su Vytauto Kavolio ir Anatoliaus Lieveno idėjomis. Kavolio požiūriu, tauta, tautiškumas, tautinė valstybė – metaforos, kurioms buvo lemta keisti įprastas civilizacijos struktūras. Lieveno samprotavimuose nacionalizmas – konstruktyvi jėga, galingas savigynos ginklas. Apibendrinęs nacionalizmo temos aptarimą, autorius teigia, kad Anderseno knygoje išdėstytai sampratai trūksta ne tik tvirtos argumentacijos, bet ir išsamesnės įvairių tyrimų analizės. Knygoje nėra nei V. Kavolio, E. Tiryakianio, Y. Fishmano, nei kitų su tema susijusių autorių tyrinėjimo duomenų; taiklios A. Lieveno mintys būtų reikšmingai praturtinusios dėstomos sampratos turinį.

ENThe article discusses the book written by Benedict Anderson about conceived communities, which is associated with topical issues of nationality. The problem of the research is the concept of national consciousness and nationalism in the context of current social and political events (as well as in the background of accusations against Vincas Kudirka). The analysis of the book reveals that Anderson associates nationalism with a cult that emphasizes ethno-cultural values, especially the mother tongue, and he links racism and anti-Semitism with the ideology that emphasizes the privileges and capacities of the rulers. Such an attitude has cultivated the cult of privileges and power. Rejecting the connection between nationalism and racism Anderson had rehabilitated national ideology, i.e. nationalism in its own way. In this work, the concept of nationalism is questioned discussing on ethnic cultures and dynastic structures of the GDL. Andersen's concepts of nation and nationality are compared with the ideas of Vytautas Kavolis and Anatolijus Lievenas. From the Kavolis point of view, the nation, nationality and national country are metaphors, which were destined to change the usual structures of civilization. According to Lievenas, nationalism is a constructive force, a powerful weapon of self-defence. Summarizing the discussion on the topic of nationalism, the author states that the concept included in Andersen's book lacks not only a solid argumentation, but also a more detailed analysis of various studies. The book does not contain any research data from V. Kavolis, E. Tiryakianis, Y. Fishman, or other works of related authors; the accurate thoughts of A. Lievenas would have significantly enriched the content of the taught concept.