Kultūra ir asmenybė
LTDarbe nagrinėjamas asmenybės ir kultūros ryšys, tiriant techninių specialybių studentų interesų humanitarinimo problemą, jų sąlytį su kultūros vertybėmis, tų vertybių suvokimą ir vertinimą. Teigiama, kad į kultūrą galima žvelgti įvairiais aspektais - kiekvienas jų atskleidžia tam tikrą kultūros raiškos klodą ir atspindi kokią nors žmonių gyvenimo pusę. Kartu pažymima, kad socialinių struktūrų teorijos pagrindą sudaro du susipynę veiksniai - socialinės vertybės ir psichologiniai interesai, todėl, autorės nuomone, svarbu ištirti, kaip įvairių kultūros sričių svarbą visuomenei, konkrečiai sau, savo būsimai veiklai suvokia jos pasirinkti tiriamieji - technikos specialybių studentai. Autorės požiūriu, pagrindinis tyrimo uždavinys yra atskleisti, kaip asmenybės sąlytį su kultūra veikia paveldėjimas, socialinė aplinka, visuomenės kultūra. Reziumuojama, kad ir teorija, ir praktika įgalina teigti, jog aukštos kvalifikacijos specialistas, pasižymintis aukštu kultūrinio išprusimo lygiu ar bent dvasinio tobulėjimo potraukiu, tampa visapusiškai išugdyta asmenybe, turinčia aiškią vertybinę poziciją gyvenime. Pabrėžiama, kad iš tyrimų rezultatų matyti, jog kultūrinis išprusimas visada sietinas su tautine savimone, tačiau tik kas trečias apklaustas studentas teigia, kad būsimasis inžinierius turėtų būti savo šalies patriotas, gerbiantis gimtąją kalbą, papročius, tradicijas. Daroma išvada, kad tautinės savimonės išugdymo stoka neskatina studentų pilietiškumo formavimo, stabdo jų, kaip asmenybių ir būsimųjų specialistų, tobulėjimą.
