Kolokacijų vertimo problemos: gretinamoji vokiečių-lietuvių kalbų studija disertacija

LTŠis tyrimas skirtas kolokacijų vertimo problemoms. Darbo objektas – vokiečių kalbos verbonominalinės konstrukcijos, t. y. veiksmažodis + (prielinksnis) + daiktavardis junginiai. Jo tikslas – gretinant dvi kalbas, aptarti ir susisteminti kylančias vertimo problemas bei ieškoti būdų joms spręsti. Darbe taikomi aprašomasis, gretinamasis ir tekstynų lingvistikos tyrimo metodai bei lyginami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Disertacijos tiriamąją medžiagą sudaro apie 4 tūkst. konstrukcijų. Tyrimui sukauptas ir tirtas apie 1 mln. žodžių lygiagretusis tekstynas, sudarytas iš grožinės, populiariosios mokslinės literatūros, kanceliarinių bei administracinių tekstų. Tekstyne rasta 651 skirtinga konstrukcija, o bendras verbonominalinių konstrukcijų vartojimo atvejų skaičius – 1230. Disertacijoje aptariami konkretūs tiriamų konstrukcijų vertimo atvejai, nagrinėjamos formos ir reikšmės lygmenyse vertėjams kylančios problemos ir siūlomi galimi jų sprendimo būdai. Kadangi iš/į vokiečių kalbą verčiantys vertėjai priversti naudotis vieninteliu dvikalbiu vokiečių–lietuvių kalbų žodynu, darbe analizuojama, kaip jame pateikiami stabilieji junginiai, bei konstatuojama, kad informacija pateikiama nesistemingai, todėl pristatomas dvikalbės internetinės verbonominalinių konstrukcijų duomenų bazės modelis.Reikšminiai žodžiai: Kolokacijų vertimo problemos; Verbonominalinės konstrukcijos; Dvikalbė internetinė verbonominalinių konstrukcijų duomenų bazė; Problems of translation; Verbal-nominal constructions; Bilingual electronic data base.

ENThis study deals with problems of translation of collocations between German and Lithuanian. The syntactic pattern under analysis is Verb + (Preposition) + Noun, i.e. so-called verbal-nominal constructions in German. The aim of the study is to contrast the two languages and identify translation problems as well as propose appropriate solutions. Methodology used for the analysis involves descriptive, contrastive and corpus linguistics approaches, including processing of various quantitative and qualitative data. The material analysed in the dissertation consists of ca. 4,000 constructions. A parallel corpus of 1 million words was used. It was compiled from texts of fiction, popular science writing and administrative office communication. 651 construction types of the chosen pattern were identified in the corpus with the total frequency of tokens of 1230 items. The analysis was focused on the translation of individual types of constructions which often pose a number of difficulties at the level of form and meaning. Owing to the fact that translators between German and Lithuanian have only one German-Lithuanian dictionary at their disposal, the study also involves a critical revision of this lexicographic tool which, as it was found, often contains inadequate information on collocations. The author proposes a model of a bilingual electronic data base as a more advanced tool for the translation of verbal-nominal constructions.

• Lyginamoji italų ir prancūzų meninių tekstų leksinių analitinių konstrukcijų vartojimo ir vertimo į lietuvių kalbą analizė / Paulina Ulozienė, Aurelija Leonavičienė. Darnioji daugiakalbystė. 2020, No. 16, p. 175-204.
• Neverčiami tekstai vertime / Ligija Kaminskienė, Nijolė Maskaliūnienė. Vertimo studijos. 2013, t. 6 p. 60-74.
• Tekstynais paremti vertimų kalbos tyrimai ir šaltiniai / Jurgita Vaičenonienė, Jolanta Kovalevskaitė, Teresė Ringailienė. Kalbų studijos. 2017, Nr. 30, p. 42-55.