Language proficiency and wage premiums: a review of analytical models with reference to Lithuania

LTŠiame straipsnyje, siekiant įvertinti daugiakalbystės ekonominę vertę Lietuvos darbo rinkai, apžvelgiami daugelis tarptautinių empirinių tyrimų ir siūloma lyginamoji analitinė sistema. Tyrimas remiasi žmogiškojo kapitalo teorijos bei kalbos ekonomikos ir komunikacijos efektyvumo modelių koncepcijomis. Apibendrinant pagrindinius daugiakalbės darbo rinkos tyrimų rezultatus, straipsnyje parodoma, kaip, taikant įvairius statistinius metodus, galima analizuoti darbo užmokesčio skirtumus, susijusius su kalbiniais gebėjimais. Tyrime naudojamas iliustratyvus imituotų duomenų rinkinys, pagrįstas PIAAC metodika. Duomenys atskleidžia, kad asmenys, mokantys valstybinę kalbą (priimančiosios šalies), gali tikėtis vidutiniškai 18,8 % didesnio darbo užmokesčio. Tyrimo išvados rodo: siekiant sustiprinti darbo jėgą Lietuvoje, būtų naudinga integruoti kalbos politiką į švietimo ir užimtumo sistemas. Šiame straipsnyje pateikti statistiniai rezultatai pagrįsti imituotais duomenimis, modeliuojamais pagal PIAAC sistemą, ir neatspindi empirinių išvadų, gautų iš realių duomenų. Be to, siūlomas analitinis modelis suteikia naują perspektyvą ir užpildo konkrečią spragą esamų tyrimų apie daugiakalbystės svarbą Lietuvos ekonomikai. Pabrėžiami tokie politikos svertai kaip skaidrūs kalbos reikalavimai, tikslinė parama antrosios kalbos įsisavinimui ir mažumų kalbų kapitalo pripažinimas, gali padėti įgyvendinti tvarią daugiakalbystę, t. y. išlaikyti kalbinę įvairovę, ir kartu sulyginti darbuotojų galimybes patekti į Lietuvos darbo rinką. Pagrindinės sąvokos: darbo rinka; darbo užmokesčio priedas; daugiakalbystė; ekonominė vertė; kalbiniai gebėjimai.

ENThis paper reviews multiple cross-national empirical studies and proposes a comparative analytical framework for the economic value of multilingualism in the Lithuanian labour market. The study draws on the concepts of human capital theory, language economics and communication efficiency models. By synthesising the main findings on multilingual labour markets, the paper shows how wage differentials related to language skills can be analysed using different statistical methods. The study uses an illustrative simulated data set based on the PIAAC methodology. The data indicate that individuals with proficiency in the national language (host-country) skills can expect an average wage premium of 18.8%. The findings of the study suggest that to strengthen the workforce in Lithuania, it would be beneficial to integrate language policy with educational and employment systems. The statistical results presented in this paper are based on a simulated dataset modelled on the PIAAC framework and do not represent empirical findings from real Lithuanian labour force data. Additionally, the proposed analytical model provides a novel perspective and addresses a specific gap in existing research on the economics of multilingualism in Lithuania. The framework highlights policy levers such as transparent language requirements, targeted L2 support, and recognition of minority language capital—that can operationalise sustainable multilingualism, i.e., maintain linguistic diversity while improving equitable labour-market access in Lithuania. Keywords: economic value; labour market; language skills; multilingualism; wage premium.