Ecce homo. Žmogaus reprezentacijų dinamika Lietuvos sovietmečio teatre

LTŽmogaus figūra mene iškalbingiau nei bet kuris kitas motyvas atskleidžia konkretaus laikmečio visuomenės savimonę, istorijos interpretavimą, dominuojančią moralinę ir ideologinę vaizduotę. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti žmogaus reprezentacijas sovietinio laikotarpio Lietuvos teatro scenoje akcentuojant jų dinamiką ir klausiant, kokius visuomenės tapatumo pokyčius ši dinamika liudija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietmečio menas; Žmogus; Režisūra; Metonimija; Alegorija; Metaforos; Soviet art; Human being; Stage directing; Metonymy; Allegory; Metaphor.

ENThe article surveys images of the human being in Lithuanian theatre during the Soviet years, highlighting shifts in representation techniques and changes in Soviet society’s identity, and the moral and ideological imagination that they testify. The three stages suggested, metonymies of emotions, moral allegories and the metaphors of the inner space, respectively delineate changes towards the establishment of the images of the substantive human psyche at the expense of the extrusion of the specific historical reality. On the other hand, changes of representation are closely related to a gradual shift from actor’s to director’s theatre. [From the publication]