Vilniaus miesto 6-23 mėnesių vaikų mitybos būklė, sąsajos su vaikų ir motinų socialiniais, demografiniais ir kitais veiksniais

LTSveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą naujagimio adaptaciją bei gerą kūdikio augimą, vystymąsi ir sveikatos būklę. Specialistų manymu, nuo pat pirmųjų gimimo dienų mityba turi būti visavertė ir užtikrinti visus augančio ir besivystančio mažojo individo poreikius, sąlygoti kokybišką imuninės sistemos brandą. Darbo tikslas – įvertinti 6-23 mėnesių vaikų mitybos būklę Vilniaus mieste bei žindymo trukmės, laiku pradėto papildomo maitinimo, maisto įvairovės, maitinimo režimo sąsajas su vaikų ir motinų amžiumi, išsilavinimu, finansine šeimos padėtimi ir patirtimi auginant vaikus. Kompleksiškai tirta 6-23 mėn. vaikų mityba panaudojant klausimynus: pagal PSO dokumentą „Indicators for assessing infant and young child feeding practices. Part II: Measurement“ parengtą klausimyną „Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas“ bei tyrėjų sudarytą anketą. Tyrimas vykdytas Vilniaus miesto viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje 2011 m. lapkričio–2013 m. kovo mėn. Apklaustos vienoje iš Vilniaus poliklinikų besilankančios motinos, auginančios 6-23 mėnesių vaikus. Išdalyta 1 200, surinkta 980 (81,6 proc.) anketų, iš jų 878 – panaudotos analizei. Analizuoti žindymo ir papildomo maitinimo rodikliai bei jų skirtumai ir ryšys su respondentų (amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis, patirtis auginant vaikus, finansinė padėtis, nėštumas, gimdymo būdas) ir vaikų (amžius, išnešiotumo laipsnis) veiksniais. Duomenims tvarkyti ir analizei naudoti statistiniai paketai SPSS (v. 20.00), WinPepi (v. 11.19). Išimtinai iki 3 mėn. žindyti 73,9 proc., iki 6 mėn. – 48,2 proc. kūdikių.Gimusį naujagimį per pirmą valandą žindyti pradėjo daugiau nei du trečdaliai (72,2 proc.) apklaustų motinų. Trečdalis tiriamų moterų savo vaiką žindė iki vienerių metų. Nustatyti papildomo maitinimo rodikliai: 97,9 proc. motinų laiku pradėjo papildomai maitinti kūdikius, tinkamos įvairovės maisto (keturios ir daugiau maisto produktų rūšių) skirta 94 proc. vaikų, teisingas valgymų per dieną dažnis buvo 95,7 proc. žindomų ir 82,7 proc. nežindomų 6-23 mėn. vaikų, tinkamas maitinimo režimas taikytas 83,6 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus motinos, turinčios aukštesnį išsilavinimą ir gyvenančios registruotoje santuokoje, dažniau žindė išimtinai iki 6 mėnesių ir tęsė žindymą toliau iki vienerių ar dvejų metų. Moters sveikatos sutrikimai nėštumo metu, cezario operacija ir naujagimio neišnešiotumas turėjo įtakos vėlyvam kūdikio pridėjimui prie krūties pagimdžius. Laiku skirtą papildomą maitinimą lėmė patirtis auginant vaikus, maisto įvairovei teigiamą poveikį turėjo vyresnis vaikų amžius ir geresnės šeimos pajamos, o teisingas vaikų maitinimo režimas buvo reikšmingai susijęs su vyresniu motinų amžiumi, aukštesniu išsilavinimu bei vyresniu nei 9 mėn. vaikų amžiumi.

ENHealthy diet is one of the most important factors influencing successful adaptation of a new-born, as well as a good growth, development and health condition of a baby. According to the specialists, from the very first days of being born, the diet must be efficient and ensure all the demands of growing and developing little individual, as well as determining qualitative maturity of immune system. Aim of this work is to evaluate nutritional status of children of 6-23 months in Vilnius city and nursing duration, timelessness of additional feeding, variety of diet, schedule of feeding in relation to age of children, age of mother, education, financial condition of a family, and experience in raising children. Diet of children of 6-23 months was researched in a complex way, using questionnaires: we have prepared a questionnaire Infant and young child feeding according to the WHO document: "Indicators for assessing infant and young child feeding practices. Part II: Measurement" and form composed by the researchers. Mothers raising children of 6-23 months and visiting one of the clinics in Vilnius were surveyed. 1200 forms were distributed, 980 (81,6 percent) collected, and 878 were used for the analysis. Factors of breastfeeding and complementary feeding were analysed together with their differences and relation to factors of respondents (age, education, marital status, experience in raising children, financial status, pregnancy, mode of delivery) and of children (age, gender, the degree of the child being full-term). Statistical packets SPSS (v. 20.00), WinPepi (v. 11.19) were used for management and analysis of data.Prevalence of exclusive breastfeeding consisted of 73,9 percent for babies under 3 months and 48,2 percent for babies under 6 months. After the new-born is delivered, more than two thirds (72,2 percent) of surveyed women began breastfeeding within the first hour. Third of the researched ones nursed their child up until he was one year old. Established indicators of complementary feeding: 97,9 percent of mothers started their complementary feeding on time; sufficient variety of food (four or more kinds of food products) was intended to 94,0 percent of children; correct frequency of meals within one day for breastfeeded children of 6-23 months, consisted of 95,7 percent, and for children that were not breastfeeded, 82,7 percent; acceptable schedule of feeding was practised for 83,6 percent of children. Elderly women, who have higher education and live in a registered marriage, more frequently breastfeeded exclusively up until 6 months and continued breastfeeding up until one or two years. Health disorders during the pregnancy of a women, Caesarean section, and new-born being premature had influence for the baby, after being delivered, being attached to the breast later. Timelessness of complementary feeding was conditioned by the experience of raising children; older age of children and better income of a family had positive effect on variety of food, and correct acceptable schedule of feeding children was importantly related with older age of the mother, higher education, and older age of children.