Kūdikių mitybinių mažakraujysčių profilaktikos ypatumai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje: žvalgomasis tyrimas
LTTyrimo tikslas. Įvertinti, kokias kūdikių mitybinių mažakraujysčių (MM) profilaktikos priemones taiko pirminės sveikatos priežiūros (PSP) specialistai ir palyginti jas su Lietuvos teisės aktuose įtvirtintomis rekomendacijomis. Metodai. Atlikta anoniminė šeimos ir vaikų ligų gydytojų apklausa Vilniaus mieste ir rajone. Aprašomoji statistinė analizė vykdyta taikant R programą (3.3.2 versija). Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 59 respondentai (37 ± 10 metų amžiaus), jų dauguma – šeimos gydytojai (n = 43, 73 proc.). Nors didžioji dalis respondentų pritaria teiginiui dėl išimtinio žindymo keturis (n = 51, 91 proc.) ar šešis mėnesius (n = 43, 77 proc.), kai kurie iš jų svarstytų dėl poreikio kūdikiui duoti vandens šiam susirgus arba pradėti papildomą maitinimą esant nepakankamam svorio augimui ar nustačius mažakraujystę. Pradėjus kūdikį maitinti papildomai, ilgalaikį žindymą iki 24 mėn. amžiaus ir ilgiau rekomenduotų tik dalis gydytojų (n = 20, 34 proc.). Tik 24 (41 proc.) respondentai skirtų geležies preparatų neišnešiotiems kūdikiams, 6 (10 proc.) – mažo gimimo svorio kūdikiams, 11 (19 proc.) – kūdikiams ir vaikams, kurie su maistu gauna per mažai geležies. Išvados. Didžiausios spragos teikiant kūdikių maitinimo rekomendacijas – tai žindymo skatinimo, palaikymo ir saugojimo stoka, neteisingos papildomo maitinimo rekomendacijos. PSP grandyje pastebima ženklių specifinių MM profilaktikos priemonių įgyvendinimo trūkumų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūdikiai; Mažakraujystė; Papildomas maitinimas; Pirminė sveikatos priežiūra; Žindymas; Anemia; Breastfeeding; Complementary feeding; Infants; Primary health care.
ENThe aim of the study was to assess nutritional anemia (NA) prophylaxis in the primary health care (PHC) and to compare with current recommendations approved in Lithuanian legal acts. Materials and methods. An anonymous questionnaire survey of family doctors and pediatricians was conducted in Vilnius city and Vilnius district. Descriptive statistical analysis was carried out in R software package (version 3.3.2). Results. Fifty nine respondents (aged 37±10 years) participated in the survey. The majority were family doctors (n=43, 73 %). Despite high proportion of respondents supporting exclusive breastfeeding for four (n=51, 91 %) or six months (n=43, 77 %), some of them would consider giving plain water when the infant gets sick or start complementary feeding in case of inadequate nutrition or anemia. Continued breastfeeding on demand until 24 months and beyond with age appropriate complementary foods would be recommended only by some physicians (n=20, 34 %). Only 24 (41 %) respondents would prescribe prophylactic iron supplements for premature infants, 6 (10 %) – for low birth weight infants, 11 (19 %) – for infants that get insufficient amount of iron with food. Conclusions. The greatest gaps providing infant feeding recommendations in PHC are lack of breastfeeding promotion, support and protection, inappropriate complementary feeding recommendations. Failure to implement specific NA prophylactic measures is also observed. [From the publication]
