Širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencinių programų įgyvendinimas pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje gydytojų požiūriu

LTTyrimo tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencinių programų (toliau – PP) įgyvendinimą Lietuvos gydytojų požiūriu. 2012 m. gegužės–birželio mėn. vykdyta anketinė anoniminė Lietuvos gydytojų (bendrosios praktikos (šeimos), vidaus ligų gydytojų ir ginekologų akušerių), dirbančių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, apklausa. PP įgyvendinimas gydytojų požiūriu vertintas šiais aspektais: gydytojų nuomonė apie PP, jų elgsena ir motyvai, apsisprendžiant teikti ar ne PP paslaugas, žinios ir kliūtys, su kuriomis susiduria įgyvendindami PP, gydytojų nuomonė apie gyventojų dalyvavimą PP. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika, naudotas SPSS statistinis paketas (15.0 versija). Statistinių ryšių tarp požymių stiprumas vertintas naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų (p <0,05). Daugelio gydytojų (94,9 proc.) nuomone, PP Lietuvoje reikalingos. Pagrindiniai gydytojų motyvai vykdyti PP: įsitikinimas, kad tai naudinga gyventojams (60,5 proc.) ir profesinė pareiga (37,7 proc.). Pagrindinės priežastys, lemiančios mažas PP dalyvių apimtis: gydytojų laiko stoka (68,4 proc.) ir nepakankamas finansinis jų skatinimas (21,6 proc.) bei gyventojų nesuinteresuotumas. Gydytojų nuomone, gyventojai yra pakankamai informuoti apie PP, supranta dalyvavimo jose reikšmę ir svarbą, tačiau yra nemotyvuoti dalyvauti jose dėl geros savijautos ir laiko stokos. Vykdant PP svarbų vaidmenį atlieka gydytojai, todėl siekiant pagerinti PP įgyvendinimą būtina atsižvelgti į jų požiūrį, motyvus, žinias ir šalinti kliūtis, su kuriomis gydytojai susiduria teikdami PP paslaugas.

ENAim of study was to evaluate the implementation of cardiovascular and cancer diseases screening programmes (SP) in primary health care (PHC) considering the attitude of Lithuania‘s physicians. The anonymous questionnaire of Lithuania’s physicians (general practitioners, pediatricians and gynecologists) was conducted during April-May of 2012. The implementation of SP was evaluated through these aspects: attitude, behavior, motives, knowledge and barriers in SP implementation of physicians. Also their opinion about target group’s participation in SP. Descriptive statistics was used for the data analysis with statistical package SPSS (version 15.0). Statistical relationship between the strength of evidence was assessed using the chi-square (χ²) test (p<0,05). Most of the physicians (94,9 %) implied that programmes are important and contribute to the morbidity and mortality reduction of the cancer. Benefits to the participants and professional responsibility were the factors motivating physicians to implement the SP. The main barriers in cancer screening programmes implementation were identified as lack of time (68,4 %) and financial support (21,6 %) of physicians, also the disinterest to participate in SP of the target group. In physicians opinion the target SP group is adequately informed and understand the importance of participation in SP, but are not motivated to participate in SP because of lack of time and feeling healthy without symptoms. Regarding that physicians take important role in SP implementation, there is a need to consider the physicians’ attitude, motives, knowledge and barriers of SP implementation in order to improve screening programmes implementation in Lithuania.

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology