Mokomės sakyti "valstybė": politijos sampratos XX a. pradžios lietuvių visuomenėje
LTLietuviškos politinės minties istorijoje XX a. pr. suteikia pagrindo kalbėti ne vien apie valstybės sąvoką, bet jos vartojimą, kuris tampa būdingas grupei žmonių ir vėliau visai politinei bendrijai. Kitaip sakant, reikšmingas tampa ir intelektualų raštų skaitytojų pasirengimas bei noras perskaitytus dalykus perimti. Kartu imantysis naujai vartoti sąvoką pats tampa interpretuojančiu subjektu, kuris, atsižvelgdamas į savo gyvenamąjį laikotarpį, gali sudėlioti naujus prasminius sąvokos akcentus. Šitaip valstybės kaip pagrindinės sąvokos istorija ne tik įdomi savaime, bet ir iliustruoja politinio mintijimo transformaciją, skatina klausti, kodėl buvo pasirinkta būtent valstybės sąvoka. 1905 m. viename paskutiniųjų „Varpo“ numerių valstijos sąvoka yra pakeičiama valstybės sąvoka. Politinės terminologijos gimimo istorija reikšminga ir dėl to, kad leidžia politinę mintį susieti su politinėmis vizijomis ir veiksmu, taip atveriant galimybes geriau suprasti moderniosios lietuvių tautos radimąsi ar tiesiog Lietuvos politinę istoriją. Paprastai būtent politinis įvykis tampa Lietuvos istorikų dėmesio objektu, politinį mąstymą ir prasmes traktuojant kaip pastovią bei nekintančią struktūrą. Straipsnyje norima pažvelgti į besiformuojančią politinės minties morfologiją – kintančias prasmių sistemas ir tuo metu išsakomas originalias politinės tikrovės interpretacijas, kurios daro poveikį politiškumo transformacijoms, o neretai jas ir lemia. 1905 m. tampa lūžiniu tarpsniu, kai modernios valstybės idėja įtvirtinama kaip neatskiriama lietuviškos politinės minties dalis.
ENIn the history of Lithuanian political thought the beginning of the XX century gives grounds to speak not only about the concept of the country, but also about its usage, which becomes characteristic to the group of people and later to the whole political community. In other words, significant are the preparation of readers reading intellectual works and the desire to take over the things that have been read. At the same time the one choosing to newly use the concept becomes an interpretive subject himself/herself, who considering the existing period can arrange new meaningful aspects of the concept. This way the history of the country understood as a basic concept is not only interesting in itself, but it also illustrates the transformation of political thought, and motivates the question why specifically the concept of the country has been chosen. In 1905 in one of the last issues of Varpas the concept of state was replaced by the concept of country. The history of uprise of political terminology is also significant due to the fact that it allows the political idea to be linked to political visions and actions opening up opportunities for a better understanding of the origin of a modern Lithuanian nation or just the political history of Lithuania. In general, it is a political event that becomes the object of interest of Lithuanian historians considering political thinking and meanings as a permanent and unchanging structure. The aim of the article is to observe the emerging morphology of political thought, i.e. the changing systems of meaning and original interpretations of political reality expressed at the same time, which affect political transformations and often determine them. The year of 1905 becomes a breaking period when the idea of a modern country is fixed as an integral part of the Lithuanian political thought.
