Tautiškumai
LTStraipsnyje teoriniuose filosofijos rėmuose nagrinėjamas patriotizmas ir nacionalizmas, susijęs su pilietiškumo ir etniškumo poliais. Darbe pristatomos ir vertinamos kai kurios tautiškumo teorijos. Diskusijos dėl tautiškumų paliečia sudėtingus klausimus: koks turėtų būti žmogaus santykis su valstybe, ar reiktų pirmumą teikti tautai ar valstybei, ar tautinių ir partikuliaristinių momentų pabrėžimas suderinamas su dorovės visuotinumu, kokios kolektyvinės tapatybės turėtų būti skatinamos, koks yra skirtingų kolektyvinių tapatybių poveikis bendruomenės narių tarpusavio ryšiams ir solidarumui? Vieni klausimai yra labiau empiriniai, kiti doroviniai. Pagrindinis tyrimo klausimais – kaip reikia keisti viešąją sferą, kad ši taptų priimtinesnė visiems piliečiams, kaip ir kiek reikia didinti visuotinių principų vaidmenį viešajame gyvenime, kartu užtikrinant, kad dominuojančios daugumos savipratos atskiedimas nepakirs jos narių įsipareigojimo valstybei ir tarpusavio solidarumo. Viena vertus, jei visuotiniams principams suteikiamas stiprus vietinis atspalvis, didėja tikimybė, kad jie liks svetimi kitataučiams. Antra vertus, jei stengiamasi išgryninti visuomeninį gyvenimą, keičiant ar pašalinant lig šiol dominavusias tradicijas, tai didėja grėsmė, kad bus pakirstas tarpusavio solidarumas, be kurio valstybė negebės tinkamai įvykdyti svarbių uždavinių. Tad straipsnyje sprendžiama dilema, kaip suderinti siekius – valstybės institucijas ir visuomeninį gyvenimą paversti prieinamu kuo didesniam skaičiui gyventojų, nepakertant piliečių solidarumo ir šalies savitumo.
ENIn the framework of theoretical philosophy, the article discusses patriotism and nationalism, associated with poles of citizenship and ethnicity. The article also includes and assesses some national theories. The discussion on nationalities touches complex issues: what should be the relationship between a person and the country, should the priority be given to the nation or the country, is the emphasis of national and particularistic moments consistent with the universality of morality, which collective identities should be encouraged, what is the impact of different collective identities on the interactions and solidarity of community members? Some questions are more empirical, while others are more moral. The main issue of the research is how to change the public sphere in order for it to become more acceptable to all citizens, how and how much should the role of universal principles be increased also ensuring that the dilution of the self-concept of the dominant majority will not affect the commitment of its members to the country and mutual solidarity. On the one hand, if the general principles are given a strong local shade, they are more likely to remain alien to other people. On the other hand, if the aim is to purge social life changing or eliminating still dominant traditions, it increases the threat that mutual solidarity, without which the country will not be able to properly fulfil its important tasks, will collapse. Therefore, the article deals with the dilemma on how to coordinate aims, i.e. how to make state institutions and public life accessible to as many people as possible without undermining citizens' solidarity and the peculiarities of the country.
