"Ryto" litvakai: arba ką lietuviai žinojo apie savo kaimynus žydus?

LTStraipsnyje siekiant praplėsti lietuvių ir žydų santykių problematiką, pateikiami atlikto empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimu aiškintasi, ką lietuviai žinojo apie savo kaimynus litvakus (Lietuvos žydus), kokia informacija juos pasiekdavo? Pagrindiniu tyrimo šaltiniu pasirinktas 1933 m. leistas katalikiškas dienraštis „Rytas“. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog „Ryto“ skaitytojus pasiekdavo geras pluoštus žinių, dažnai iš žydiškų šaltinių, apie litvakų politines aspiracijas (daugiausiai - sionizmą) ir ekonominius lietuvių ir žydų santykius. Yra nemažai informacijos apie žydų spaudą, bet mažai apie kitokią jų kultūrinę veiklą, taigi litvakų kultūra „Ryte“ atsispindėjo gan skurdžiai. Įvertinus žydų įvaizdį „Ryto“ dienraštyje, gaunamas gana uždaros, pilnavertės, gerai organizuotos, savarankiškos tautos vaizdą. Politiškai ji susiskaldžiusi, būta ir muštynių, bet pakankamai vieninga bei jautri gindama savo ekonomines pozicijas. Į Lietuvos gyvenimą ji integravosi lėtai. Vis dėlto būta pačių žydų iniciatyvos plėsti santykius su lietuviais: augant konkurencijai, susirūpinta kalbos mokėjimu. 1933 m. įsikūrė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, sąjunga, tais pat metais įkurta žydų sekcija prie Vilniui vaduoti sąjungos. Daroma išvada, jog penkiolikos nepriklausomybės metų nepakako, kad pasikeistų per kelis šimtmečius susiformavę žydų papročiai, giliai įaugusios nuotaikos, tačiau paliekama abejonė, jog galbūt žydai valstybės gerovei rodė daugiau dėmesio, negu atsispindėjo „Ryto“ kronikose.

ENThe article presents the results of an empirical research carried out in order to extend the issue on Lithuanian and Jewish relations. The aim of the study was to find out what Lithuanians knew about their neighbours Litvaks (Lithuanian Jews) and what information was provided to them? The main source of the research – a Catholic daily newspaper "Rytas" ("Morning") released in 1933. The research has revealed that "Rytas" ("Morning") readers were receiving enough news on political aspirations of the Litvaks (mainly Zionism) and economic relations between Lithuanians and Jews (often from Jewish sources). There is quite a lot of information about the Jewish press, but little about different cultural activities; therefore, the culture of Litvaks was poorly reflected in "Rytas" ("Morning"). Assessing the image of the Jews in the daily newspaper "Rytas" ("Morning"), it can be stated that the nation was presented as quite closed, full-fledged, well-organized and independent. Politically it was divided, there were fights, but it was sufficiently uniform and sensitive when protecting its economic positions. Its integration in Lithuania was slow. Nevertheless, there were Jewish initiatives trying to develop relations with Lithuanians: growing competition raised concerns on language proficiency. In 1933 the Union of Jewish soldiers who participated in battles for Lithuanian Independence was established. In the same year the Union intended for the emancipation of Vilnius was supplemented by the Jewish section. It is concluded that fifteenth years of independence is not enough to change Jewish customs and deep-seated feelings developed over centuries; however, there is a doubt that maybe the Jews have paid more attention to the welfare of the country than it is reflected in the chronicles of "Rytas" ("Morning").