Lietuviškoji Europa: trys tapatybės
- Naujasis Židinys - Aidai. 2013, Nr. 5, p. 314-326
- Naujasis Židinys - Aidai. 2013, Nr. 7, p. 469-481
LTDarbe nagrinėjamos Lietuvos tapatybės problemos, aiškinantis Lietuvos santykio su Europa modelius ir tautos individualybės apsaugos galimybes. Pažymima, kad ginčytiniausias yra Europos ir Europos Sąjungos tapatybių santykio klausimas. Analizuodama Lietuvos tautinės tapatybės raidą, autorė teigia, kad 19 amžiaus tautinis atgimimas bei iš jo išsivystęs Lietuvos valstybingumas buvo kultūrinę idėją realizuojantis politinis projektas. Autorės manymu, tautinės individualybės tikslas kaip kultūros idėja grįstas politinis tikslas nebėra savaime suprantamas, nes politika yra daug labiau atsiskyrusi nuo kultūros bei autonomiškesnė nei anksčiau, o nuo kultūros atitrūkusi politika praranda ir moralinius orientyrus ar poreikį juos turėti. Teigiama, kad tautinės individualybės kultūrinė idėja prasilenkia su dabartiniu politiškumu, kuriame vertikalaus vertybių hierarchiškumo vietą užima horizontali interesų lygybė. Autorė prieina prie išvados, kad Europos tapatybę galima apibrėžti ne kaip neonacionalinę tapatybę, tačiau tik kaip vieną iš tapatybių greta nacionalinės, kad kiekviena Europos tauta turi savą europinės tapatybės vaizdinį bei savitą Europos tapatybę. Pateikusi istorinę Lietuvos tautinio identiteto raidos apžvalgą, autorė teigia, kad nuo 19 a. pabaigos galime identifikuoti tris skirtingus lietuvių santykio su europine tapatybe modelius: tautos individualybės, Europą besivejančios kolonijos ir regioniškumo tapatybės. Aptarusi tautinės individualybės saugojimo priemones, autorė konstatuoja, kad tokios pastangos gimdo baimingą santykį su pasauliu ir Europos Sąjunga.
ENThe paper analyses issues associated with Lithuanian identity, and investigates models of relation between Lithuania and Europe, also including possibilities helping to protect nation's individuality. It is noted that the most controversial issue includes relation between European and European Union identities. Analysing the development of Lithuanian national identity, the author states that the national revival of the 19th century and the Lithuanian statehood developing from this revival were included in the political project implementing cultural idea. According to the author, the aim of national individuality, understood as political idea based on the idea of culture, is no longer self-evident because politics is much more isolated from culture and is more autonomous than before, and politics that is separated from culture loses the moral guides or the need to have them. It is stated that the cultural idea of national individuality goes beyond the current politics, in which the horizontal equality of interests takes the place of vertical hierarchy of values. The author concludes that European identity can be defined not as a neonational identity, but only as one of the identities beside the national one, and that every European nation has its own image of European identity and a distinctive European identity. After the presentation of historical overview on the development of Lithuanian national identity, the author states that since the end of the 19th century it is possible to identify three different models associated with thee relationship between Lithuanian and European identity: the individuality of the nation, the colony catching up Europe and the identity of the region. After discussion on the means helping to preserve national individuality, the author states that such efforts create a fearful relationship with the world and the European Union.
