Kražių poetinis kraštovaizdis

• Poetical landscape of Kražiai
• Kražiai amžių sandūroje

LTKraštovaizdis dar nėra tapęs Lietuvos humanistikos mokslo objektu tikrąja šio žodžio prasme. Humanitarai, ypač literatūros, dailės tyrinėtojai, kraštovaizdžiui turėtų būti itin dėmesingi, nes ne vienu atveju su kraštovaizdžiu yra susijusi iš tos vietos kilusio arba ten gyvenusio menininko kūryba. Kraštovaizdis yra žemės kalba, pirminė gamtos poezija. Ten, kur gamta yra intensyvi, kur gamtiškumas stipriai išreikštas įvairiomis formomis ir pavidalais, ten stipriau reiškiasi ir kultūra, menas. Žemdirbiškame gamtos regėjime, pajautime, patyrime slypi kraštovaizdžio fenomenologijos galimybės. Krašto kultūros raidą paveikė jėzuitų veikla, Kražių kolegijos įkūrimas – įsiterpia akademinės, aukštos meninės kultūros lygmuo, bet ir jam lieka svarbus kraštovaizdis: Kražantės upė, Medžiokalnis. 1788 m. pavasarį Kražiuose atsiranda vienas įdomiausių to laiko Lietuvos kultūros žmonių – Dionizas Poška. Analizuojamas Poškos Mano darželis (1811), atskleidžiant pasirodančius simbolinius ir kultūrinius kodus, kultūros atminties reikšmes. Poškos kūrinyje minimas Motiejus Kazimieras Sarbievijus – pats įžymiausias iš Kražiuose kada buvojusių, atvykęs į šį nuošalų kraštą XVII a. pradžioje. Labiausiai su Kražiais susijęs poeto kūrinys – panegirika Nuolanki padėka (1619), skirta Kražių kolegijos fundatoriui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Sarbievijus jautria poetine klausa fiksuoja ne tik kraštovaizdį, bet ir pavadinimo – Kražiai – onomatopėjinį ryšį su akmenimis, brūzgynais, paukščiais, girios tankme. Sarbievijus iškyla kaip europinio aukščio kultūros viršukalnė Kražių poetiniame kraštovaizdyje.Reikšminiai žodžiai: Kražiai; Poetinis kraštovaizdis; Kraštovaizdžio fenomenologija; Kalba; Medis; Kalnas.

ENLandscape has not yet become an object of studies in the humanities in Lithuania in the true sense of this word. Scholars in the humanities, especially the students of literature and art, should pay more attention to landscape because, in many cases, the works of artists bear close relationships with the landscapes of the lands where they were born or where they lived. Landscape is the speech of the land, the original poetry of nature. Where nature is intense and where the natural finds a strong expression in various forms and shapes, there both culture and arts are also stronger. The agricultural vision, perception and experience of nature is promising for landscape phenomenology. The development of the culture of this land was influenced by the activities of the Jesuits and the foundation of Kražiai college, which inserted a layer of academic and high artistic culture; however, the landscape retained its importance, dominated by Kražantė River and Medžiokalnis Hill. In the spring of 1788, one of the most interesting persons of the Lithuanian culture arrived to Kražiai – Dionizas Poška. The article analyses Poška’s Mano darželis [My Garden] (1811), revealing its symbolic and cultural codes and the significations of cultural memory. Poška’s work mentions Motiejus Kazimieras Sarbievijus – the most famous person who had ever visited Kražiai, who arrived to this remote land in the early 17th century. The poet wrote a eulogy – “Nuolanki padėka” [“A Humble Expression of Gratitude”] (1619) – to the founder of Kražiai college Jonas Karolis Chodkevičius. Sarbievijus records with his sensitive poetic eye not only the landscape but also the onomatopoeic relation between the name – Kražiai – and its stones, bushes, birds and the forest thicket.