Kodėl dvasiškis taisomas, o kariškis - ne?

LTJonas Jablonskis 1914 m. straipsnyje „Kalbos dalykai“ rašė: „dvasiškis, mūsų padarytas, turėtų reikšti žmogų dvasios kilimo, kilusį iš dvasios, gyvenantį dvasioje arba dvasios rūšies daiktą (žmogų), pačią dvasią.“ Tokio žmogaus nėra, pati dvasia ir yra dvasia, o dvasiškis galėtų būti „dvasinė būtybė“, pavyzdžiui, angelas. Ten pat paaiškinta ir dvasininko reikšmė: „Vadindamas ką dvasininku, pats aš suprantu pirmiausia, jog tam asmeniui ypačiai rūpi žmogaus dvasia ir jos reikalai.“ Dvasiškį Jablonskis taisė daug kartų, kariškį – du kartus: 1911 ir 1930 m. Kariškis kaip bendras kariuomenėje tarnaujančio žmogaus pavadinimas dabar yra įsigalėjęs ir nebetaisomas. Kariškis dabar yra kareivio „eilinis, atliekantis karo prievolę“ ir karininko „kariuomenės ar policijos vadovaujančio personalo narys“ hiperonimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodžių daryba; Priesaginiai vediniai; Kalbos norma.

ENIn 1914, Jonas Jablonskis has written “we have invented the word dvasiškis (clergyman) to name someone of spiritual origin, originated from the spirit (Lith. dvasia), the one who lives in the spirit or an object (an individual) of spiritual type or the spirit itself” in the publication Kalbos dalykai (Language Matters). There is no such person, the spirit itself is a spirit (dvasia), and dvasiškis could be ‘a spiritual being’, an angel for instance. The meaning of dvasininko was explained there as well: “Referring to someone as to dvasininkas (clergyman) I understand myself that this individual first of all cares about the soul of a person and his spiritual matters”. Dvasiškis was corrected by Jablonskis for many times, kariškis however only twice: in 1911 and 1930. Kariškis (serviceman) as a general title of an individual serving in the army is already well-established and no longer corrected. Kariškis is now a hyperonym of kareivis (soldier) “a trooper on the military duty” and of karininkas “a member of management staff in the army of police”.