Coping with a new security situation - Swedish military attachés in the Baltic, 1919-1939
LTPirmojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos jūros regione atnešė dramatiškų pokyčių – Vokietijos ir Rusijos imperijos griuvo, sudarydamos sąlygas susikurti eilei valstybių – Suomijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Latvijai. Vokietija nebebuvo stipri regioninė galia, bet galėjo vėl tokia tapti ateityje. Iš apėmusio pilietinio karo pelenų iškilusi Sovietų Sąjunga galėjo virsti potencialia grėsme. Tad XX a. 3 deš. Švedija tapo pagrindine, nors ir nenoriai tokį savo statusą pripažinusia, karine galia Baltijos jūros regione. Karinės galios statusas reikalavo aktyvių Švedijos veiksmų, ir tai tapo visiškai aišku Suomijos pilietinio karo akivaizdoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip Švedijos karo reikalų elitai – gynybos atašė – pasikeitusioje saugumo situacijoje vertino „naująsias“ Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybes strateginiu požiūriu. Kaip buvo vertinama karinės dimensijos dinamika šiame regione? Kuo rėmėsi anuometiniai švedų vertinimai? Tyrimas rodo, kad pačioje pradžioje Švedija buvo skeptiška Lenkijos atžvilgiu, pritarė Suomijos valstybingumui ir stebėjo tris Baltijos valstybes, vėliau pozityvus požiūris į kaimyninę Suomiją liko, mažiau palankiai žvelgta į Estiją ir Latviją, skeptiškai – į Lenkiją ir Lietuvą. Šie santykiai pasiekė brandą tik XX a. 4 deš., kai regiono valstybėse įsitvirtino gerai veikiančios politinės sistemos. Visgi Švedijai labiausiai rūpėjo Suomijos saugumas, o kitų valstybių išlikimui, nors vertinusi tai pozityviai, ši Skandinavijos valstybė buvo pakankamai abejinga ir buvo linkusi remti status quo.
ENThe end of the First World War in the region of the Baltic Sea had brought dramatic changes, i.e. the collapse of the German and Russian empires creating possibilities for the establishment of a number of countries, i.e. Finland, Estonia, Latvia, Lithuania and Latvia. Germany was no longer a strong regional power; however, it could become as such in the future. The Soviet Union rising from ashes of civil war could turn into a potential threat. Then in the 3rd decade of the XX century Sweden had reluctantly became a major military power of the Baltic Sea Region. The status of military power required active Swedish actions, and this became clear in the face of Finnish civil war. This article analyses how elites of the Swedish military, i.e. the Defence Attaché, had assessed new countries of Finland, Estonia, Latvia, Lithuania and Poland in strategic point of view in changed security situation. How was the dynamics of the military dimension assessed in this region? What was the basis for Swedish assessments of the time? The research has revealed that in the beginning Sweden was sceptical about Poland, it was supporting the statehood of Finland and was watching the three Baltic states; later, the positive attitude towards neighbouring Finland had remained, Estonia and Latvia were assessed less favourably, and it was sceptical about Poland and Lithuania. These relations had reached maturity only in the 4th decade of the XX century, when well-functioning political systems were established in region countries. However, Sweden was most concerned about the security of Finland, while the survival of other countries, even though it was assessed positively, was seen by this Scandinavian country indifferently and it was ready to support the status quo.
