Kvapo gaivalas Gendručio Morkūno kūryboje vaikams

LTGendrutis Morkūnas (1960-2009), literatūroje debiutavęs 2005 m., jau pripažintas labai reikšmingu XXI a. pirmojo dešimtmečio lietuvių vaikų literatūros autoriumi, temų ir stilistikos atnaujintoju. Straipsnyje atskleidžiamas ligi šiol nenagrinėtas Morkūno literatūrinio pasaulėvaizdžio dėmuo – kvapas. Analizuojant visas penkias Morkūno knygas vaikams, lyginant su jo esė suaugusiesiems, aptariama, kiek, kokių ir kur kvapų esti Morkūno prozoje; kokį svorį ir kokias reikšmes jie įgyja, kokiam įspūdžiui kurti jie pasitelkiami. Teigiama, kad Morkūnas kvapą traktavo itin kompleksiškai: kaip sudėtinę aplinkos dalį; kaip žmogaus tapatybės dėmenį; kaip laisvės, tikrumo, žmogiškumo, vaikystės alegorijų pagrindą; kaip stiprų pasaulio pradą kur gali suvaldyti tik nežmogiškos būtybės. Kvapą rašytojas taip pat pasitelkė kaip paveikią literatūrinę priemonę veikėjams charakterizuoti ir daugiasluoksnei vyksmo atmosferai sukurti. Kvapas iškyla kaip erdvėlaikio žymuo, kūrinio leitmotyvas, aktyvus personažas.

ENWhen Gendrutis Morkūnas (1960-2009) published his first book for children in 2005, he was already a famous Lithuanian writer, known to literary critics and readers. The paper deals with the interpretation of smell in his five fiction books for children and aims at highlighting the amount, scale, locality of smell, its functions and meanings. Analysis showed that various smells perform many functions, signify the setting and the characters of the books, are used as allegories of freedom, human nature, childhood, they are strong, sometimes even violent, only supernatural beings are able to control them. Smell is used to characterize the heroes, their physical, psychological, social and cultural features.