Baltic exiles and the U.S. Congress: investigations and legacies of the House Select Committee, 1953-1955
LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas Charles’o J. Kersten’o, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso specialaus komiteto pirmininko, ir Baltijos šalių politinių emigrantų santykiai, pažymint glaudų JAV vyriausybės ir Baltijos šalių pabėgėlių bendradarbiavimą XX a. 6 dešimtmetyje. 1953 m. JAV Atstovų Rūmai įsteigė specialųjį komitetą iširti sovietų įvykdytą Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksiją. 1954 m. specialiojo komiteto įgaliojimai buvo išplėsti, tad komitetas pradėjo nagrinėti ne tik Baltijos šalių atvejį, bet apėmė ir visą komunistinį pasaulį. Komitetas surengė penkiasdešimt svarstymų Vašingtone, Niujorke, Čikagoje, taip pat Londone, Vakarų Berlyne ir Miunchene. Pirma, straipsnyje tvirtinama, kad neretai Baltijos šalių klausimas Amerikos politikams reiškė kur kas daugiau nei vien nepripažinimo politikos deklaravimą. Antra, leidinyje nagrinėjama, kaip Baltijos šalių politiniai emigrantai organizavo savo veiklą pirmaisiais Šaltojo karo metais. Baltijos išeivija nesiekė ypatingai pakeisti JAV užsienio politikos krypties, jos pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, kad JAV ir toliau vadovautųsi nepripažinimo politika. Tuo pačiu metu politinių emigrantų aktyvumas leido jiems įsitvirtinti amerikiečių visuomenėje, galiausiai suformuoti bendrą istorijos supratimą bei Baltijos šalių naratyvą. Jų veiklos, nagrinėjamos Kersten’o tyrimuose, dėka Baltijos šalių valstybingumas netapo vien praeities faktu.
ENThis article analyses the relationship between Charles J. Kersten, i.e. the Chairman of the Special Committee of the Congress of the United States of America, and political emigrants of the Baltic States, highlighting the close cooperation between the US Government and refugees of the Baltic States in the 6th decade of the XX century. In 1953 the US House of Representatives has established a special committee to investigate the annexation of Estonia, Latvia and Lithuania conducted by the Soviets. In 1954 the authority of the special committee was extended; therefore, the committee began to examine not only the case of the Baltic States, but also decided to include the whole communist world. The committee had held fifty hearings in Washington, New York and Chicago, also including London, West Berlin and Munich. Firstly, the article states that to American politicians the question of the Baltic States often was much more than just a proclamation of non-recognition policy. Secondly, the publication analyses how political emigrants of the Baltic States had been organizing their activities during the first years of the Cold War. The emigrants of the Baltic States did not seek to significantly change the direction of US foreign policy; its main goal was to ensure that the USA would continue to follow the non-recognition policy. At the same time, the activity of political emigrants allowed them to assert themselves in the American society and eventually to form a common understanding of history and narratives of the Baltic States. By the courtesy of their activities analysed in Kersten researches, the statehood of the Baltic States did not become a mere fact of the past.
