Waste sorting habits by the community of Kaunas university of technology, reasons and influencing factors

LTStraipsnyje pristatomas Kauno technologijos universitete įdiegtas atskiras popieriaus atliekų surinkimas, apžvelgiami atliekų rūšiavimo įpročiai, analizuojamos elgesio priežastys ir veiksniai, kurie skatina darbuotojus ir studentus rūšiuoti atliekas ar jų nerūšiuoti. Buvo įvertinta, kad antrinės žaliavos visame KTU komunalinių atliekų sraute sudaro 50-70 proc., iš jų popierius – iki 73 proc. Priėmus tinkamus organizacinius spendimus, pravedus informacijos kampaniją, atskiro popieriaus atliekų surinkimo sistema pradėjo funkcionuoti nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Jau per pirmuosius 3 sistemos veikimo mėnesius buvo surinkta 14 tonų makulatūros, o mišrių komunalinių atliekų konteinerių sumažinta 25 proc. Siekiant išanalizuoti, kas skatina darbuotojus ir studentus rūšiuoti atliekas ar jų nerūšiuoti, tyrimas atliktas apklausos būdu 2012 m. gegužės-balandžio mėn. Buvo apklaustas 171 darbuotojas ir 121 studentas. Nustatyta, kad 58 proc. darbuotojų ir 45 proc. studentų rūšiavo iš dalies tik kai kurias atliekas. 23 proc. darbuotojų ir 11 proc. studentų teigė rūšiuojantys visas atliekas. 8 proc. darbuotojų ir 19 proc. studentų rūšiavo kartais. 8 proc. darbuotojų ir 24 proc. studentų visai nerūšiavo atliekų. 77 proc. darbuotojų ir 66 proc. studentų nuomone, svarbiausia su atliekomis susijusi problema – aplinkos teršimas. Būtent siekis sumažinti poveikį aplinkai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios įsitraukiama į rūšiavimo veiklą.Neturėjimas sąlygų, kur kaupti antrines atliekas, ir antrinių žaliavų konteinerių nebuvimas prie namų nurodyti kaip svarbiausi veiksniai, dėl kurių nerūšiuojama. Aplinkosauginio sąmoningumo didėjimas, rūšiavimo įpročių, kurie perduodami ir šeimos nariams, formavimasis buvo identifikuoti kaip stiprybės. Tinkamų sąlygų nebuvimas (pvz., neturėjimas vietos namuose, kur kaupti išrūšiuotas atliekas, nepakankamai išvystyta atliekų surinkimo vietų infrastruktūra), nepasitikėjimas rūšiuotų atliekų surinkimo sistema (pvz., manoma, kad rūšiuotos atliekos vis tiek keliauja į sąvartyną), informacijos trūkumas nustatytos kaip silpnybės. Galimybės: patogios rūšiuotų atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, ekonominių paskatų įvedimas, tolesnis sąmoningumo ugdymas. Grėsmę atliekų rūšiavimui šaltinyje kelia tai, kad nesukurta rūšiuotojus tenkinanti atliekų surinkimo infrastruktūra, nėra finansinės naudos, taip pat tokie atliekų tvarkymo sistemos sprendimai šalies mastu, dėl kurių rūšiuotojai nematytų rūšiavimo poreikio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atliekos; Atliekų tvarkymas; Kauno technologijos universitetas; Kauno technologijos universiteto bendruomenės požiūris; Popieriaus atliekos; Popierinės atliekos; Rūšiavimas; Community viewpoint of Kaunas University of Technology; Kaunas University of Technology; Paper waste; Sorting; Waste; Waste management.

ENArticle presents the waste management system at Kaunas University of Technology, surveys the waste sorting habits of its community, both students and employees, and analyses the reasons and factors influencing waste sorting and non-sorting. The introduction of a separate paper waste collection system has made it possible to reduce the amount of mixed waste by 25% during the first three months of its functioning. 58% of employees and 45% of students sort some of their waste partly, 23% of employees and 11% of students sort all their waste. 8% of employees and 19% of students sort their waste sometimes. 8% of employees and 24% of students do not sort waste at all. 77% of employees and 66% of students think that the main problem caused by waste generation is pollution of the environment. Therefore willingness to reduce an impact on it is the main reason for sorting, while a lack of conditions to keep separated recyclable refuse and a lack of nearby containers are main factors that are distracting people from source-sorting. Growth of environmental awareness and formation of sorting habits that are transmitted to family members are identified as the strengths.Lack of conditions for sorting (e.g. no place to keep sorted waste at home, insufficiently developed waste collection infrastructure), mistrust in a sorted waste collection system (e.g. belief that sorted waste goes to a landfill), and lack of information are the weaknesses. The opportunities comprise development of a convenient waste collection infrastructure, introduction of economic incentives and rise of further awareness. Identified threats for sorting at the source that discourage source sorting are the following: a developed infrastructure will not satisfy real needs; sorting will not become financially rewarding; improper decisions about a waste management system and waste treatment practices made at the state level, no real use of sorting. [From the publication]

• Kodėl (ne)rūšiuojame? Kokybinė buitinių atliekų rūšiavimo elgseną lemiančių veiksnių analizė / Ieva Budraitė. Politologija. 2015, Nr. 1 (77), p. 152-199.
• What encourages households to sort waste: externally enabled conditions, internal incentives or economic enforcement? / Mindaugas Butkus, Vėjūnė Laurinavičiūtė, Kristina Matuzevičiūtė. Scientific papers of the University of Pardubice. Series D, Faculty of economics and administration 2018, vol. 26, no. 44, p. 41-52.