Mikro- ir makrosantykis archeologiniuose tyrimuose

LTArcheologijos paveldas yra svarbi istorijos paveldo dalis, prisidedanti tautinės savimonės formavimo bei išlaikymo. Jo tyrinėjimas, ypač intensyvus pastaraisiais dešimtmečiais, žymiai praplėtė ir pagilino žinias apie krašto proistorę, materialinę ir dvasinę kultūrą. Aktyvi tiriamoji veikla ženkliai padidino bendrą duomenų kiekį ir įgalino išplėsti tyrimo problematiką. Pastaraisiais dešimtmečiais vis plačiau taikomi ir vis svarbesni tampa lokaliniai tyrimai, kai nauju požiūriu nagrinėjamos svarbios visuomenės, ūkio, kultūros problemos. Šio straipsnio tikslas – aptarti archeologijos paveldo struktūrą ir apžvelgti atskiras jo dalis mikro- ir makrotyrinėjimų aspektu. Lietuvos archeologinėje literatūroje beveik nėra darbų, tiriančių archeologijos paveldą kaip visumą, todėl straipsnyje pateikiamas archeologijos paveldo struktūros modelis siūlomas kaip galimybė, o ne kaip nusistovėjusi tradicija. Straipsnyje kiekviena archeologijos paveldo dalis bus apžvelgiama atskirai, bandant nustatyti, kiek joms būdingi mikro- ir makroistorijos bruožai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologinis paveldas; Archeologiniai radiniai; Mikroistorija; Makroistorija; Archaeological heritage; Archaeological find; Microhistory; Macrohistory.

ENThe archaeological heritage is an important part of the historical heritage contributing to the formation and maintenance of national awareness. Its investigation that became especially intensive during the past decades extended and deepened knowledge about the prehistory of the country, its material and spiritual culture considerably. An active research activity markedly increased the amount of total data and enabled problematic of the investigation to be extended. During the past decades local investigations when important social, economic, cultural problems are investigated from a new point of view are applied ever more widely and become ever more important. The aim of this article is to discuss the structure of the archaeological heritage and to review its separate parts from the aspect of a micro- and macro-research. There are hardly any works in the Lithuanian literature on archaeology, which investigate the archaeological heritage as the whole, therefore the model of the structure of the archaeological heritage presented in the article is offered as a possibility rather than as an established tradition. Every part of the archaeological heritage will be reviewed in the article separately trying to establish to what extent features of micro- and macro-history are characteristic of them.