Interkulturelle Facetten der Romane von Grigorijus Kanovičius und Markas Zingeris

LTStraipsnyje aptariami tarpkultūriniai facetai Grigorijaus Kanovičiaus ir Marko Zingerio romanuose. Atkreipiamas dėmesys, kad ypač žydų rašytojams svarbi dvigubo identiteto tema, nes jie turėjo nuolat patvirtinti savo tapatybę nežydiškoje aplinkoje. Reziumuojama, kad dvigubo identiteto tema iškyla tik dviejuose šiuolaikinių lietuvių žydų rašytojų romanuose: G. Kanovičiaus „Ir nėra vergams rojaus“ ir M. Zingerio „Grojimas dviese“. Autorė nurodo, kad abu autoriai yra litvakai, Lietuvoje gimę žydai, kurių protėviai taip pat gyveno šiame krašte. Aptariama abiejų romanų fabula, veikėjai. Autorės manymu, abu romanus galima vadinti identiteto krizės egzistenciniais analitiniais romanais, kuriuose savo identiteto ieško brandaus amžiaus žmonės. Kaip identiteto krizės požymius šiuose romanuose autorė nurodo kalbos problemą, kai kultūrinė gimtoji kalba yra rusų ir lietuvių kalba, o ne hebrajų ar jidiš. Kita identiteto problema iškyla dėl mišrių santuokų: žmonos čia figūruoja kaip dominuojančios kultūros atstovės, todėl šeimų gyvenime atsiranda ir ne žydiškų tradicijų bei papročių. Iškeliamas ambivalentiškas pagrindinių herojų žydų santykis su lietuviais, Lietuva, teritoriniais klausimais. Atskleidžiamas formalus santykis su kultūriniu ekonominiu gyvenimu: formalūs prekybiniai ir socialiniai ryšiai. Nurodomos literatūrinės priemonės, padedančios abiem rašytojams sukurti identiteto ieškančio žmogaus portretus. Autorės manymu, abiejų romanų pagrindinių herojų santykis su gyvenimu ir supratimas, kad jie nebegali tęsti savo gyvenimo kaip žydai, parodo žlugusios kultūros vertę ir nesugrąžinamumą.