Kaunas als Handlungsort in der Trilogie von Reinhard Kaiser

LTStraipsnyje analizuojamas Kauno žydų gyvenimas R. Kaiserio knygose. Aptariamas žydų gyvenimas ir jų ekonominė bei kultūrinė veikla prieškario Lietuvoje. Pažymima, kad šis rašytojas ir publicistas inspiravo tris skirtingai struktūruotas, bet tos pačios temos – žydų likimo nacių laikais Lietuvoje - vienijamas knygas. Aptariamos situacijos, kurios lėmė šios trilogijos atsiradimą, išsamiai pasakojami knygų siužetai. Pažymima, kad knygoje „Karaliaus vaikai“ vaizduojama žydų kilmės vokiečio Rudolfo Kaufmanno ir švedės Ingeborg Magnusson meilės istorija nacių laikais, atskleidžiant tikros meilės, užklupusios netinkamu laiku, tragiškumą. Pažymima, kad R. Kaiserio sudarytoje knygoje „Šitas vaikas turi gyventi“, publikuojami jautrūs Elenos Holzmanienės užrašai – pasakojant jos vaikystę, situaciją gete, vilties ir tikėjimo santykius, gyvenant kasdienių žydų žudynių aplinkoje, aukų siaubą. Paskutinėje trilogijos dalyje „Neįvykęs išgelbėjimas“ aprašoma tragiška kompozitoriaus Edwino Geisto ir jo mylimos žmonos žydės Lydos meilės istorija, pasibaigusi Lydos savižudybe. Aptariamas Ewdino Geisto užrašų „Dienoraščiai Lydai“ likimas. Reziumuojama, kad R. Kaiserio trilogija, remdamasi Rudolfo Kaufmanno, Helene Holzman ir Edwin Geisto istorijomis, tematizuoja Kauno žydų bendruomenės gyvenimą, parodo jų ekonominę, kultūrinę veiklą, tragiškas žydų piliečių gyvenimo istorijas nacių laikais. Apgailestaujama, kad iki šiol į lietuvių kalbą yra išversta tik knyga „Šitas vaikas turi gyventi“, išreiškiant viltį, kad vertimų susilauks ir kitos dvi knygos.