Die (Wieder)Begegnung von deutschen Soldaten mit Ostjuden

LTStraipsnyje nagrinėjami vokiečių karių susidūrimai su Rytų Europos žydais. Pagrindiniu tyrimo šaltiniu tapo 1917 m. Tilžėje gimusio Johaneso Bobrovskio patirtys tarnaujant Vokietijos kariuomenės ryšių dalinyje rytų fronte bei jo sukurti literatūriniai tekstai bei vokiečių rašytojo, pacifisto Arnoldo Cveigo kūryba ir kiti tekstai. Bobrovskio kūriniuose nagrinėjami sudėtingi egzistenciniai klausimai, o taip pat atsiskleidžia puikus autoriaus nusimanymas Rytų Europos žydų kultūroje bei hasidizme, todėl riba tarp realių faktų ir autoriaus išmonės yra labai siaura. Pirmą kartą Rytų Europos žydai susidūrė su vokiečių kariais dar Pirmojo pasaulinio karo laikais (1914-1918 m.). Rusų kariuomenė dėl savo nesėkmės kare neretai kaltino žydus, todėl pastarieji palankiai žiūrėjo į Vakarų Europos šalis ir pasitiko vokiečių karius kaip išlaisvintojus. Todėl žydų ir vokiečių karių susidūrimai per abu pasaulinius karus buvo itin skirtingi. Vokiečių kariams buvo būdingi žydų kaip verslių, suktų žmonių stereotipai. Taip pat karo metu pastebėtos bado ir epidemijų problemos žydų bendruomenės tarpe bei jų rezultatai. Prasta žydų būklė Pirmojo karo metu prisidėjo prie stereotipų apie higienos įpročių trūkumą formavimo. Antrojo pasaulinio karo metu į Lenkijos teritoriją įžygiavę kariai jau buvo paveikti nacistinės antisemitinės propagandos, tad jų susitikimai su Rytų Europos žydais skyrėsi nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Daroma išvada, jog norint geriau suvokti vokiečių karių susitikimų su žydais patirtis, būtina kartu vertinti abu karus.

ENThe article examines German soldiers encountering Eastern European Jews. The main source was Johannes Bobrowski born in Tilžė in 1917 and his experiences serving in a communications unit in the German army on the Eastern front and his written texts. Also, the creative and other texts of the German writer and pacifist Arnold Zweig. Works of Bobrowski feature difficult existential questions and reveal a great knowledge of the Eastern European Jewish culture and Hasidism, therefore, the line between real facts and the author's imagination is very thin. Eastern European Jews encountered German soldiers for the first time back in World War I (1914 – 1918). The Russian army often blamed the Jews for their own misfortunes in war, so Jews saw the Western European countries in a positive light and gladly accepted German soldiers as liberators. That is why encounters between Jews and German soldiers were completely different in the two world wars. German soldiers saw Jews stereotypically – as enterprising and sly. At the same time, problems of starvation and sickness and their outcomes were noticed among the Jews during the war. Poor condition of the Jews during World War I contributed to stereotypes about lack of hygiene. Soldiers marching into Poland during World War II were already affected by the Nazi anti-Semite propaganda and therefore their encounters with Eastern European Jews differed from those of World War I. A conclusion is drawn that in order to better understand the encounters between German soldiers and Jews, it is necessary to consider both wars.