Zweifache Heimat. Zu einem Sonett von Lea Goldberg

LTStraipsnyje nagrinėjamas L. Goldberg sonetas, kuriame atsispindi jos gyvenimas Lietuvoje ir Izraelyje. Aptariama poetės biografija, akcentuojant jos gyvenimą Kaune, lietuvių liaudies dainų ir lietuviško peizažo įtaką formuojantis jos asmenybei. Aprašoma L. Goldberg kaip mokytojos, dėstytojos, žurnalistės, vertėjos veikla tuometinėje Palestinoje. Nagrinėjama Izraelio rašytojų kūrybos specifika. L. Goldberg kūryboje pavyko suderinti ir europietiškos, ir Izraelio kultūros bruožus. Medžio motyvas žydų poezijoje dažnai susijęs su tapatybės procesų įsisąmoninimu, ypač vaizduojant medį, kurio šaknys išraunamos. L. Goldberg labai mėgo medžius, jie dažni jos poetinėje ir vaizduojamo meno kūryboje. L. Goldberg medžio vaizdavimui darė didelę įtaką vaikystės įspūdžiai Lietuvoje. Nagrinėjamas sonetas kyla iš įtampos tarp Čia ir Ten: čia – Izraelyje, ten – Europoje, konkrečiai, Lietuvoje. Abiems kraštovaizdžiams priklausantis medis lyriniam herojui tampa jo tapatybės paveikslu. Straipsnyje parodoma, kaip sonete sudabartinami vaikystės atsiminimai, atskleidžiama sniego kaip nostalgijos vaikystės peizažui reikšmė. Soneto pabaiga sulieja pušis šiaurinėje Žemės dalyje ir pietuose. Taip reiškiamas lyrinis herojus, suvokiantis priklausantis dviems kultūroms, sukūręs gyvenimą Ten ir Čia, ir galintis visa tai suvienyti savo sąmonėje meninės, poetinės vaizduotės dėka.