LTRecenzijoje aptariama Vitalijos Stravinskienės knyga „Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944-1947,1955-1959 m)“ (Vilnius, 2011). Monografija sudaryta chronologiniu-probleminiu principu: yra keturi skyriai, kurie dalijami į poskyrius. Išsamesnio dėmesio sulaukė 1944-1947 m. repatriacija, nes ji tiek savo masiškumu, tiek šaltinių kiekiu yra didesnė nei 1955-1959 m. srautas. Tyrime naudotasi publikuotais dokumentų rinkiniais, periodika ir šaltiniais iš Lietuvos ir Lenkijos archyvų. Pirmojoje knygos dalyje supažindinama su lenkų teritoriniu pasiskirstymu ir lenkų skaičiaus dinamika, aptariami lietuvių ir lenkų santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Antroje dalyje pristatomas repatriacijos procesas 1944-1947 m.; autorei pavyko puikiai atskleisti kokiomis sąlygomis dirbo repatriacijos įstaigos. Atskirai nagrinėjama valstybės saugumo įtaka repatriacijai, supažindinama su registracijos repatriacijai sąlygomis, terminais dinamika. Analizuojama ir kultūros vertybių išvežimo problema, detaliai išvardinama, kiek ir kokių vertybių buvo grąžinta Lenkijai. Paskutinis knygos skirtas dėl politinės liberalizacijos atnaujintam repatriacijos procesui 1955-1959 m. analizuoti. Keliamos abejonės dėl išvados, jog išvykus lenkams, į Lietuvą atvyko lojalūs SSRS piliečiai iš rytų, taip pat nepasitenkinama naudojamu terminu „repatriacijos tęstinumas“. Pasigendama aiškinimų, kodėl iš Lenkijos į Lietuvą negrįžo lietuviai. Daroma išvada, jog monografija – vertinga savo turiniu ir informacija ir pateikia naujų žinių apie Lietuvos visuomenės raidą.