"Mir zen far zikh di geshikhte nit fun a historisher mumie": die Historische Sektion des YIVO und die jüdische Geschichtsschreibung im Polen der Zwischenkriegszeit

LTStraipsnis skirtas YIVO Istorijos sekcijai ir jos veiklai tyrinėjant žydų istoriją tarpukario Lenkijoje. Žydų studijoms tvirtus pagrindus davė Simono Dubnovo knyga „Pasaulio žydų istorija“, tapusi sekuliarių Europos žydų kultūros atspindžiu. Sekdami Dubnovo pavyzdžiu, žydų istoriją ėmė tyrinėti ir YIVO mokslininkai. Tačiau taip pat jie vystė ir naujas tyrimų tradicijas, ieškojo naujų požiūrio taškų. Straipsnyje mėginama išsiaiškinti kaip YIVO aplinkoje buvo reaguojama į Dubnovo įdirbį ir kodėl buvo mėginama atrasti naujų būdų tyrinėti ir rašyti žydų istoriją. Todėl YIVO Istorijos Sekcija ir jos veikla analizuojama kaip vienalytis objektas. Taip pat mėginama pasiaiškinti kokią rolę vaidino sociokultūrinės ir politinės sąlygos žydų apropriacijos visuomenėje, kurioje daugumą sudarė ne žydai kontekste. Aptariama ir gerai žinoma istoriografinė problema, t. y. istoriografija kaip specifinė žydiškosios tapatybės išraiška, susiformavusi Europoje po Pirmojo pasaulinio karo žlugus imperijoms. Straipsnyje aiškinamasi, ar YIVO Istorijos Sekcija buvo Simono Dubnovo idėjų įgyvendinimas instituciniu lygiu, ar vis dėlto ši riba buvo peržengta ir Istorijos Sekcija tapo šiuo tuo daugiau. Pristatoma Istorijos Sekcijos programa, istoriografijos modeliai bei jų problemos. Daroma išvada, jog pagrindinė priežastis, dėl ko YIVO buvo įsteigta Istorijos Sekcija – tai Dubnovo pastangos institucionalizuoti žydų istoriografiją. Nepaisant to, vienalytės ir globalios žydų istoriografinės tradicijos YIVO sukurti nepavyko, kadangi buvo per sunku suderinti mokslą ir tautinius siekius.

ENThe article is devoted to the History section of YIVO and its investigations on the Jewish history in Poland during the interwar. The book "Pasaulio žydų istorija" ("World History of the Jewish People") gave a foundation for Jewish studies and became a reflection of the secular European Jewish culture. Following the example of Dubnovas, YIVO scientists began researching the Jewish history. They also developed novel research traditions, searched for new perspectives. The article tries to uncover how YIVO reacted to the works of Dubnovas and why there was a search for new ways to investigate and write about Jewish history. Therefore, the history section of YIVO and its works are analysed as a homogenous object. The article also tries to explain the role of socio-cultural and political factors on the appropriation of the Jews in a society in which the majority was not Jewish. A well-known problem of historiography is discussed – historiography as a specific expression of the Jewish identity, formed in Europe, after the First World War and the collapse of empires. The article examines whether the history section of YIVO was an implementation of Simonas Dubnovas' ideas on an institutional level, or whether this line was crossed and the history section became something more. The programme of the history section, models of historiography and their problems are presented. A conclusion is drawn that the history section of YIVO was created because of Dubnovas' efforts to institutionalize the Jewish historiography. Despite of that, efforts to create a homogenous and global Jewish historiography tradition failed because it was too difficult to reconcile science and national aspirations.