Nation state, ethnic conflict, and refugees in Lithuania 1939-1940

LTStraipsnyje nagrinėjama pabėgelių krizė, kuomet apie 27 000 pabėgėlių iš Lenkijos ieškojo prieglobsčio Lietuvoje 2-ojo pasaulinio karo metais. Nedidelei valstybei priimti tokį skaičių žmonių buvo nemenkas iššūkis: pabėgėlius reikėjo pamaitinti ir apgyvendinti. Ši problema turėjo būti sprendžiama paraleliai su tarptautinės politikos klausimais: Lenkijos emigracinės vyriausybės, sąjungininkų ir Vokietijos spaudimu dėl to, kaip bus tvarkomasi su pabėgėlių problema. Teigiama, jog pabėgėlių krizė kartu su Klaipėdos krašto praradimu bei Vilniaus atgavimu sudarė Lietuvai nemažai problemų, kurias valstybė galėjo išspręsti tik su tarptautine pagalba. Ieškodama paramos tarptautinėje bendruomenėje Lietuva ne tik stengėsi spręsti humanitarinę problemą, bet ir įgyti pasitikėjimo bei ekonominio pranašumo: valdžia pabėgėlių krizę matė kaip naudingą situaciją, siekiant pagerinti su sunkumais susiduriančią šalies ekonomiką. Vis dėlto pabėgėliai buvo antrarūšis klausimas, nes prioritetu laikytas atgauta sostinė ir jos depolonizavimas, o seni lietuvių ir lenkų konfliktai kėlė papildomos įtampos sprendžiant pabėgėlių problemą. Pabėgėliai iš Lenkijos laikyti nepatikimais ir nelojaliais Lietuvai, todėl buvo kruopščiai registruojami, kontroliuojami, izoliuojami, priverstinai įdarbinami ir perkeliami ar repatrijuojami. Tokie Lietuvos veiksmai tik pagilino konfliktą su lenkais; kita vertus, į žydus pabėgėlius žiūrėta gerokai atlaidžiau. Galiausiai, pabėgėlių krizė susilpnino Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją, o nepriklausomos valstybės žlugimas 1940 m. panaikino ir pabėgėlių problemą.

ENThe article examines the refugee crisis in World War II, during which 27 000 Polish refugees were seeking asylum in Lithuania. It was a considerable challenge for a small state to accept that many people – refugees had to be fed and given housing. This problem had to be considered in parallel with problems of international politics – the pressures by Poland's Government in exile, by the allies and by Germany on the refugee problem. The refugee crisis, along with the loss of Klaipėda Region and the recovery of Vilnius created many problems for Lithuania, all of which the state could only solve with international help. Seeking support in the international community, Lithuania tried not only to solve the humanitarian problem, but also to gain trust and economic advantage. The government saw the refugee crisis as an opportunity to improve the struggling economy of the country. However, refugees were a secondary issue, as the priority was given to the retrieval of the capital and its depolonization, whereas old conflicts between Lithuanians and the Polish created additional tension in solving the refugee crisis. Polish refugees were considered unreliable and not loyal to Lithuania, and were therefore carefully registered, controlled, isolated, forcibly employed and displaced or repatriated. Such actions worsened the conflict with the Polish. However, Jewish refugees were treated with a lot more leniency. All in all, the refugee crisis worsened Lithuania's economy and political climate, and the loss of independence in 1940 got rid of the refugee issue.