LTStraipsnyje nagrinėta Lvovo tautinė sudėtis ir teisė XIV-XVI a. Lvove veikė modifikuota Magdeburgo teisė: tai leido miestui sklandžiau vystytis, sėkmingiau plėtoti ekonominius ryšius ir modernizuoti politinę sistemą. Analizuota Lvovo katalikų bendruomenė: jos susidarymas į miestą ir regioną atvykus katalikų kolonistams. Katalikams buvo garantuotos visos Magdeburgo teisės ir privilegijos; svarbiausius miesto postus nuo XIV a. užėmė katalikai. XVI a. tarp Lvovo lenkų ir vokiečių katalikų iškilo konfliktas dėl kalbos, kuria vyksta mišios, kas rodo, jog Lvovo katalikų bendruomenė nebuvo vieninga. Tyrimas parodė, jog XVI a. Lvovo privilegijuotieji miestiečiai iš esmės buvo privilegijuoti lenkai. Tam tikros privilegijos taikytos ir kitoms, nekatalikiškoms bendruomenėms – teisės aktuose minėtuose ukrainiečiams, armėnams, žydams – tačiau jie neturėjo teisės į savivaldą bei teismų praktiką, jų veiklą ir laisvę varžė įvairūs įvesti apribojimai. Išsamiai išanalizuota Lvovo rusėnų (ukrainiečių) bendruomenė, iki XVI a. buvusi politinio ir ekonominio gyvenimo paribiuose. 1521 m. pradėta reikalauti už Lvovo ukrainiečių atliekamas prievoles atitinkamų privilegijų, tačiau 1525 m. sulaukta dar didesnio teisių apribojimo, kas lėmė dar didesnę Lvovo katalikų ir ukrainiečių atskirtį. Taip pat tyrinėti ir Lvovo armėnai bei žydai ir šias bendruomenes lietusios teisės raida. Padaryta išvada, jog dėl šių aplinkybių, Lvovo tautinių bendruomenių socialinis kapitalas buvo praktiškai neegzistuojantis, o tarp atskirų grupių vyravo nesantaika, o kartais kildavo ir smurto protrūkiai.