Intelektualė antifeministė: šizoidinės strategijos
LTStraipsnyje analizuojamas „atsiribojimo nuo feminizmo“ fenomenas tarp išsilavinusių, turinčių mokslinius laipsnius ir tam tikrą socialinį-kultūrinį kapitalą (viešą žinomumą) moterų, tyrimo lauką apribojant paskutiniojo dešimtmečio Lietuva. Kitaip nei „liaudiškos“ atmetimo reakcijos ar priešiškumas feministinėms idėjoms, reiškiamas analogišką statusą turinčių vyrų, šis antifeminizmas paradoksalus: jo subjektas šiuo gestu iš principo neigia savo paties egzistavimo galimybę. Kodėl jis taip elgiasi, kaip konkrečiai tą daro, kokia galima tokio judesio interpretacija, kokį „feminizmo“ supratimą numato, į ką reaguoja, nuo ko ir kodėl mėgina atsiriboti – pagrindiniai klausimai, į kuriuos mėginama atsakyti.
ENWhen backlash politics and popular consciousness reactions against feminism usually go together with lack of education, in Lithuania it is quite normal to be a self-content anti-feminist and aspiring or already well-established female intellectual at the same time. This kind of present-day vocal anti-feminism, and its paradoxical subject as an impossible schizoid being acting against herself becomes the object of my analysis: why does she speak so, what is her notion on "feminism" behind, is she really so immersed in popular gender stereotypes, despite already destroying them by her very existence? Three examplary figures from academia with some publicity, yet distinct training in Gender Studies are on the focus, with the attempt to show how they deal with the specter of "feminism" haunting them.
