Гипотезы этимологии слова Литва и их восприятие в белорусском культурном пространстве

• Hypotheses of etymology of the word 'Lithuania' and their perception in the Belarusian cultural space
• Žodžio "Lietuva" etimologijos hipotezės ir jų recepcija Baltarusijos kultūrinėje erdvėje

LTMokslininkai neturi bendros nuomonės dėl žodžio „Lietuva“ etimologinės kilmės. Ši tyrimų sritis, turinti ilgą istoriją, aktyviai plėtojama. Šiuolaikinės etimologijos hipotezės klasifikuojamos atsižvelgiant į jų pagrindą: 1) hipotezės, susijusios su žmonių grupės pavadinimu: militaristinės, etnosocialinės, etnotoponiminės (vakarų slavų ir finougrų); 2) hipotezės, susijusios su geografinėmis realijomis: hidroniminės, jūrinės, klimatinės; 3) eponiminės hipotezės: mitologinės (baltų ir finougrų), legendinės-istorinės. Nepaisant mokslinio patikimumo įvairovės laipsnio, šios hipotezės skirstomos į dvi grupes. Remiantis pirmąja iš jų žodis „Lietuva“ aiškinamas esąs baltiškas, o jo kilmė siejama su geografinėmis ir istorinėmis Lietuvos realijomis; pagal antrąją hipotezę įrodoma priešingai – žodis aiškinamas nesąs nei lietuviškas, nei baltiškas. Antroji teorija nedominuoja Baltarusijos kultūrinėje erdvėje, tačiau yra gana plačiai žinoma. Iš Baltarusijos tyrėjų tie, kurie linkę įtraukti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į protobaltarusiškų / ankstyvosios Baltarusijos realijų paradigmą, dažnai rodo didesnį susidomėjimą žodžio „Lietuva“ kilme. Kai kurios Lietuvos mokslininkų teorijos Baltarusijoje beveik nežinomos. Dėl minėtų priežasčių yra tam tikrų skirtumų tiek visuotinai pripažįstamų stereotipų srityje, tiek tarp tradicijų, kurias daugiausia nagrinėja Lietuvos ir Baltarusijos tyrėjai. Reikšminiai žodžiai: žodis „Lietuva“, etimologija, versijos, baltarusių istorijos recepcija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kultūrinė erdvė.

ENThere is no consensus among scholars as to the origin of the word ‘Lithuania’. This field of research, which has a long history, is actively developing today. Modern versions of etymology can be classified as follows, depending on their basis: 1) hypotheses related to the name of a group of people: militaristic, ethno-social, and ethno-toponymic (West Slavic and Finno-Ugric); 2) hypotheses related to geographical realities: hydronymic, thalassic, and climatic; 3) eponymic hypotheses: mythological (Baltic and Finno-Ugric), and legendary-historical. With all the variety and varying degrees of scientific reliability, all concepts can be divided into two groups. The first group interprets the word ‘Lithuania’ as a Baltic word and connects its origin with the geographical and historical realities of the Lithuanian language; the second group proves the opposite, and interprets the word as neither Lithuanian nor Baltic. The theories of the second type do not dominate in the Belarusian cultural space, but they are known in it relatively widely. In general, among Belarusian researchers, those who tend to consider the Grand Duchy of Lithuania in the paradigm of proto-Belarusian / early Belarusian realities often show an increased interest in the origin of the word ‘Lithuania’. Some theories of Lithuanian scholars are almost unknown in Belarus. All this generates certain differences both in the field of the generally accepted stereotypes and between the traditions in which Lithuanian and Belarusian researchers are predominantly working. Keywords: the word Lithuania, etymology, versions, Belarusian reception of history, Grand Duchy of Lithuania, cultural space.

• Baltų etnonimai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2015. 616 p.
• On the origin of the name of Lithuania. Lituanus 2009, 55, 3, 28-36.