Das Phänomen der kulturellen Aktivitäten von Vydūnas in Preussisch-Litauen Ende des 19. - Anfang des 20. jh.

LTStraipsnyje nagrinėjama kultūrinė Vydūno veikla Mažojoje Lietuvoje 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje. Keliamas tikslas parodyti, kokį vaidmenį Vydūnas vaidino kultūriniame Mažosios Lietuvos gyvenime ir koks turinys ir raiškos formos buvo svarbiausios „Tilžės giedotojų draugijai". Pažymima, kad tuometinė germanizacijos politika koregavo Mažosios Lietuvos gyventojų požiūrį į vokiečius, nes lojalumas vokiečių valstybei nereiškė, kad Mažosios Lietuvos gyventojai identifikavosi su vokiečiais: teigiama, kad Mažosios Lietuvos gyventojas buvo vokiečių valstybės pilietis, bet ne vokietis. Atskleidžiama, kad Mažosios Lietuvos savimonę prūsų - vokiečių valstybėje išlaikyti daugiausia stengėsi „Birutės“ draugija ir „Tilžės giedotojų draugija“, kuriai vadovavo Vydūnas. Aprašomas šių draugijų įkūrimas, jų veikla, santykiai su vokiečiais, Vydūno sukurtos giedotojų draugijos tradicijos, repertuaras, vokiečių požiūris į šią draugiją ir jos koncertus. Atskleidžiama, kad Vydūnas suprato Mažosios Lietuvos gyventojų identiteto problemiškumą vokiškoje kultūrinėje aplinkoje, kurioje Mažosios Lietuvos gyventojai greitai asimiliuodavosi. Konstatuojama, kad todėl jis siekė stiprinti prūsų lietuvių savigarbą ir savivertę akcentuodamas mažumų saviraiškos reikšmę kitos tautinės daugumos apsuptyje. Reziumuojama, kad Vydūnas buvo toliaregiškas, iš pat pradžių siekdamas, kad jo vadovaujamos „Tilžės giedotojų draugijos" programos patiktų vokiškai kalbančiai publikai, vokiečių dainininkes įtraukdavo į savo chorą ir bendradarbiavo su Tilžėje gausiai veikusiomis vokiečių giedotojų draugijomis.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Kultūra; Mažoji Lietuva; Tapatybė; Tautiškumas; Tilžės giedotojų draugija; Vilchelmas Storostas; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Culture; Identity; Lithuania Minor; Nationality; Philosophy; Tilsit singers Society; Vilchelmas Storostas; Vydūnas.

ENThe article analyses the cultural works of Vydūnas in Lithuania Minor from the end of the 19th century until the beginning of the 20th century. Its goal is to reveal Vydūnas' role in the cultural life of Lithuania Minor and the content and form of expression most important to the "Tilžė's singers' society". The germanization policy shaped how Lithuania Minor residents viewed the Germans, as being loyal to the German state did not mean, that Lithuania Minor residents identified themselves as Germans. It is stated that residents of Lithuania Minor were citizens of Germany, but not Germans. The society "Birutė" and "Tilžė's singers' society", lead by Vydūnas, did the most to preserve the identity of Lithuania Minor in a Prussian-German state. The article includes an outline of the establishment of these societies, their works, relations with the Germans, the traditions of the singers' society established by Vydūnas, their repertoire, German attitudes towards the society and its concerts. Vydūnas understood the problematic nature of the identity of Lithuania Minor residents in a German cultural environment, to which the residents quickly assimilated. That is why he strived to strengthen the self-respect and self-worth of Prussian Lithuanians, highlighting the need for minorities to express themselves while they are surrounded by a different national majority. In conclusion, Vydūnas was far-sighted, from the beginning striving that programs of his "Tilžė's singers' society" were well liked by the German-speaking public, including German singers into his choir and collaborating with the many German singers' societies of Tilžė.

• Savas-svetimas Vydūnas: šiuolaikinės recepcijos ypatumai kultūrinės atminties kontekste / Tomas Kiauka. Res humanitariae. 2016, t. 19, p. 97-119.
• Zur Frage der religiösen Identität von Vydūnas / Tomas Kiauka ; Übersetzung aus dem Litauischen von Christina Nikolajew. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen. 2018, Nr. 26, p. 106-128.