Atskirybės ir bendrybės dialektika egzistencializmo pirmtakų ir kūrėjų mąstyme

LTStraipsnyje įvairiais aspektais analizuojami egzistencializmo pirmtakų ir jo atstovų požiūriai į dialektinius atskirybės ir bendrybės santykius, ypatingą dėmesį sutelkiant į egzistencinius šio santykio aspektus. Teksto pradžioje glaustai aptariami antikos (Aristotelio) ir moderniųjų Vakarų intelektualinių tradicijų požiūriai į šį santykį, ypač išryškėję klasikinėje (Renė Descartesb, Immanuelio Kanto, Georgo Hėgelio) ir neklasikinėje (Arthuro Schopenhauerio, Šerėno Kierkegaardo, Friedri- cho Nietzsche’ės) filosofijoje. Toliau dėmesys iš neklasikinės „gyvenimo filosofijos“ tradicijos perkeliamas į detalesnę šių problemų ir žmogaus egzistencijos prasmės analizę egzistencializmo atstovų filosofijoje, išryškinant trijų konceptualiai skirtingų autorių - Jeano-Paulio Sartreb, Nikolajaus Berdiajevo, Viktoro Franklio - pozicijas, jų panašumus ir skirtumus. Galiausiai, straipsnio pabaigoje, remiantis atliktoje lyginamojoje analizėje gautais duomenimis, aiškinamasi, kaip atskirybės ir bendrybės santykių sprendimai įprasmina konkretaus žmogaus mąstymą, būtį, visuomenės sandarą ir padėtį. Esminiai žodžiai: egzistencializmas, gyvenimo filosofija, egzistencija, bendrybė ir atskirybė, prasmė, santykis, Berdiajevas, Sartreas, Franklis.

ENThe article analyzes the views of the predecessors and representatives of existentialism on the dialectical relationship between singularity and commonality from various aspects, focusing special attention on the existential aspects of this relationship. At the beginning of the text, the most conceptual views of ancient (Aristotle) and modern Western intellectual traditions on this relationship are briefly discussed, especially evident in classical (Rene Descartes, Immanuel Kant, Georg Hegel) and non-classical (Arthur Schopenhauer, Soren Kierkegaard, Friedrich Nietzsche) philosophy. Next, the focus is shifted from the non-classical „philosophy of life“ tradition to a more detailed analysis of these problems and the sense of human existence in the philosophy of existentialism representatives, highlighting the positions, similarities and differences of three conceptually different authors -Jean-Paul Sartre, Nikolai Berdyaev, Viktor Frankl. Finally, at the end of the article, on the basis of the data obtained in the comparative analysis, it is explained how the solutions of the relations of singularity and commonality give sense to the thought and being of a concrete person and to the structure and situation of society. Keywords: existentialism, „philosophy of life“, existence, singularity and commonality, sense, relationship, Berdyaev, Sartre, Frankl.