Krikštas ir tikinčiujų pasauliečių dalyvavimas Bažnyčios Munus Santificandi tarnystėje (I dalis)

LTStraipsnyje analizuojamas visų pakrikštytųjų dalyvavimas Bažnyčios išganomojoje misijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas išryškinti tikinčių pasauliečių vaidmenį Bažnyčios šventinimo tarnystėje. Straipsnyje nušviečiama, kaip Krikšto sakramentas, viena vertus, tampa esminiu žmogaus gyvenimo įvykiu, kai žmogus pakeičiamas ontologiškai, bet tai yra ir juridinis įvykis tikinčiojo gyvenime, kai pakrikštytasis tampa tikru Bažnyčios nariu su jam numatytomis teisėmis, pareigomis ir tarnystėmis. Krikšto sakramentu tikintysis susiejamas su Naująja Dievo Tauta (vienybės principas), kuri Bažnyčios steigėjo Jėzaus Kristaus valia organizuota hierarchiniu principu. Dėl to Bažnyčios išganomojoje misijoje ir šventinimo tarnystėje tikintieji dalyvauja prisiimdami skirtingą tarnystės ar įpareigojimo ir atsakomybės lygį. Straipsnyje pristatoma, kaip iš Krikšto sakramento kylanti bendroji tikinčiųjų kunigystė numato visiems tikintiesiems teisę ir pareigą sąmoningai bei aktyviai dalyvauti Dievo tautos liturginiuose šventimuose, kokios tikintiems pasauliečiams numatytos pareigybės ir tarnystės.

ENThe lay liturgical ministry, the object of numerous publication after the Council, has been treated under diverse aspects and, above all, from the theological, liturgical and pastoral point of view; however, lacking are canonical studies done on the matter on a comparative basis. In the post conciliar Code, the discipline that regulated the state of the persons constitute the novelty that emerge with more evidence already from the systematic treatment of the matter. With the reference to the ontological nature of all the baptized, the Legislator has constituted a common platform of rights and duties, that establish/confirm also from the juridical point of view, the radical equality of the members of the People of God. To the lay state of life is recognized the same dignity of the clerical and religious state of life; all must together strive for the personal sanctity and the edification of the community. The specific prerogatives of the laity are determined in the proper statute of duties and rights of which, some rights and duties concern the peculiar/specific and unrenouncable vocation of animating the temporal realty according to the evangelical spirit and, others deal on the collaboration of the laity with sacred ministers to substitute them in some of the sacred liturgical functions. The can. 230 of the present Code distinctly regulates the ministries conferred through the rite of institution, those given through the temporary or occasion commission/deputation and those extraordinary to be exercised in some functions in the place of sacred ministers.