Физиократизм в памятниках философской мысли Беларуси второй половины XVIII - начала XIX в.: опыт историко-философского исследования

LTStraipsnyje analizuojamos fiziokratinės idėjos Baltarusijoje 18 a. antrosios pusės – 19 a. pradžios filosofiniuose šaltiniuose. Pažymima, kad fiziokratizmas buvo dominuojanti intelektualinė kryptis tuometinėse Baltarusijos ir Lietuvos teritorijose. Konstatuojama, kad fiziokratizmas, arba filosofuojančių ekonomistų sąjūdis, tapo populiarus Abiejų Tautų Respulikoje antrojoje 18 a. pusėje, o pačios fiziokratinės idėjos atėjo iš Prancūzijos ir atsispindėjo Abiejų Tautų Respublikos intelektualų kūryboje ir veikloje dvejopai: viena, fiziokratinės idėjos rado atgarsį to meto ekonominėje literatūroje ir padėjo ūkio reformos pamatus, antra, fiziokratizmas buvo populiarus universitetuose. Pabrėžiama, kad fiziokratinių idėjų viešpatavimas atsispindėjo netgi to meto religinėse diskusijose. Autoriaus nuomone, nors nėra patikimų duomenų, kaip šios dvi fiziokratų veiklos kryptys įtakojo viena kitą, manytina, kad jungiamoji grandis buvo ta, jog daugelis teoretikų dirbo ir tuometinėje Edukacinėje komisijoje ir Vilniaus Universitete. Konstatuojama, kad būtent dėl to, jog antrosios 18 a. pusės intelektualai aktyviai dalyvavo svarstant ekonominius ir socialinius politinius klausimus, fiziokratų doktrina, nors būdama teoriškai sudėtinga, tapo populiaria ir plačiai svarstoma. Reziumuojama, kad fiziokratų kūriniai, esantys Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos pagrindinėse bibliotekose, yra svarbi Baltarusisjos ir Europos intelektualinio paveldo dalis, atspindinti bendrąsias Europos Švietimo laikmečio tendencijas, ekonominių - teisinių teorijų raidą, todėl nusipelno išsamios tolesnės analizės.

ENThe article analyzes physiocratic ideas in Belarus in the second half of 18th - beginning of 19th century in philosophical sources. It is noted that physiocracy was the dominant intellectual direction in the then Belarusian and Lithuanian territories. It is stated that physiocracy, or the movement of philosophising economists became popular in the Polish–Lithuanian Commonwealth in the second half of the 18th century, and the physiocratic ideas came from France and were reflected in the works and activities of the intellectuals of the Polish–Lithuanian Commonwealth in two ways: first, physiocratic ideas had aresonance in economic literature of that time and set the foundations for agricultural reform, second, physiocracy was popular in universities. It is emphasized that the domination of physiocratic ideas was reflected even in religious discussions of that time. In the author's opinion, although there is no reliable data on how these two directions of physiocratic activity were influencing each other, it is assumed that the link was the fact that many theorists worked at the then Educational Commission and at the Vilnius University. It is argued that precisely because of the fact that the intellectuals of the second half of the 18th century actively participated in the discussions of economic and socio-political issues, physiocratic doctrine, although theoretically complex, became popular and widely considered. It is concluded that works of physiocrats which are kept in the main libraries of Belarus, Lithuania and Poland, are an important part of Belarusian and European intellectual heritage, which reflects general tendencies of the European Age of Enlightment, development of economic-legal theories, and therefore deserves a thorough further analysis.