LTPo 1697 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovo dvigubos elekcijos prasidėjo kova tarp Saksonijos elektorių Frydrichą Augustą Vetiną (Augustą II) rėmusių Sapiegų priešininkų ir Prancūzijos kandidato kunigaikščio Pranciškaus Liudviko de Conti rėmėjų Sapiegų. Augustas II kreipėsi į Rusiją su prašymu suteikti jam karinę pagalbą. Su šiuo prašymu ir atitinkamu caro Petro I įsakymu pas netoli nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienų išdėstyto Rusijos kariuomenės korpuso vadą buvo pasiųstas Trakų pateisėjas Jonas Bokiejus. Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, ar iš tiesų Rusijos kariuomenės intervencija įvyko. Taip pat siekiama įvertinti Bokiejaus pasiuntinybės reikšmę. Remiamasi dokumentais, surinktais Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve ir Rusijos imperijos užsienio politikos archyve. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, kad Bokiejaus pasiuntinybė į Maskvą 1697–1699 m. nepateisino jį išsiuntusių asmenų vilčių. Antisapieginio judėjimo LDK lyderiai negavo Rusijos karinės paramos prieš Sapiegas. Bokiejaus ir kitų LDK respublikonų pastangos išprovokuoti Rusijos karinę intervenciją tik sukompromitavo respublikonų judėjimą. Visgi atsižvelgdama į promaskvietiškas respublikonų deklaracijas Rusijos vyriausybė nenutraukė ryšių su antisapiegine grupuote. Todėl Bokiejaus misiją galima vertinti kaip precedentą, padėjusį vėliau užmegzti pastovius Maskvos ir antisapieginio judėjimo kvazidiplomatinius ryšius. Bokiejaus misijos Maskvoje metu buvo sukurtas dar vienas precedentas – Augustas II svarbiausius diplomatinius pavedimus nuo šiol patikėdavo tik Saksonijos diplomatams.
ENAfter the double election of the ruler of the Polish-Lithuanian Commonwealth of 1697, fight between opponents of Sapieha who supported the elector of Saxony Augustus II the Strong and Sapieha, supporters of the French candidate duke François Louis de Bourbon, le Grand Conti began. Augustus II the Strong appealed to Russia for military assistance. Jonas Bokiejus, sub-judge of Trakai, was sent with this request and the corresponding order of the Tsar Peter I to the commander of a Russian army corps, which was located near the border of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). The purpose of this article is to find out whether the intervention of the Russian army actually took place. It also sets out to assess the implications of sending Bokiejus to Russia. It is based on documents collected in the Russian State Archives of Ancient Acts and Archive of Foreign Policy of the Russian Empire. After conducting the analysis, it can be stated that sending Bokiejus to Moscow in 1697–1699 did not live up to the expectations of the persons who sent him. Leaders of anti-Sapieha movement in GDL did not receive military support against Sapieha. The efforts of Bokiejus and other Republicans of GDL to provoke Russian military intervention only compromised the Republican movement. However, taking into account pro-Moscow declarations of the Republicans, Russian government did not break relations with the anti-Sapieha group. Therefore, Bokiejus' mission can be regarded as a precedent that led to the subsequent establishment of quasi-diplomatic relationships between Moscow and the anti-Sapieha movement. One more precedent was created during Bokieju's mission in Moscow - Augustus II the Strong has since then entrusted the most important diplomatic missions to the Saxon diplomats.