Muzikinio teksto recepcijos

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMuzikinio teksto recepcijos
Kita antraštė
  • Perceptions of the Music Text
  • Rezeptionen des Musikalishen Textes
AutoriaiAleknaitė-Bieliauskienė, Rita
LeidinyjeTeksto slėpiniai . 2006, Nr. 9, p. 74-87
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTGarsas; Tonas; Ištara; Muzikinis mąstymas
ENSound; Tone; Musical thought; Utterance
Santrauka / Anotacija

LTXXI a. Europos visuomenės piliečio meninis mąstymas, estetinė intuicija, jausminio pasaulio proveržiai, dvasinis insight yra paliesti amžiaus vėjų ir skersvėjų. Blaškomi tarp etnoso suformuotos prasminės kalbos, romantizuotos jausenos, elitinių naujadarų ir barbariško primityvumo. Tačiau morfogenetiniai laukai nebeturi didelės reikšmės net ir šiandienos žmogui. Muzika – organizuotų skambesių raiška. Net tonas gali būti triukšmu, tačiau gali atverti ir žmogaus dvasią. Gali kurti atmosferų judėjimą, spalvų ramybės ir chaoso kaitą. Kalbame apie muzikos tekstą, jo struktūrą, logiką, tvarką. Klausytojas pirmiausiai tai ir girdi. Geba priimti pažįstamą garsų konstruktų seką (priklausomai nuo patirties) arba jos nepriimti. Tik išgirsta ir suvokta tokia seka gali kelti emocinį įspūdį. Todėl svarbiausią vaidmenį muzikiniame tekste vaidina ne tik ritmas, dinamika, formos konstruktas, bet svarbiausia – pats garsas. Kaip ir kalboje svarbu jo tikslumas, švarumas, spalvingumas, raiška, įtaiga. Žodis Stimme (vok.k.) reiškia balsą. Jis svarbus ne tik kaip reiškiantis konkretybės prasmę. Žodžiu Sprechstimme galime įvardinti artikuliuoti garso muzikoje ir tariamo kalbamame tekste esmę. Garso muzikoje prasmę gerai išreiškia K. Stockhauseno kompozicija vokaliniam ansambliui be žodžių, pavadinta Stimmung (verčiama derinys, būsena, vok.). Žodis pateikia ne tik prasmę, bet ir savąjį skambesio įspūdį, melodiją, sukurtą iš savito intonacyno (pvz., morfemų garsiniai sąskambiai). Galime kalbėti apie muzikinio garso būtinybę stimmen (suderinti, vok.). Muzikoje būtinas garsų suderinamumas. [Iš leidinio]

ENThe artistic thinking, aesthetic intuition, eruptions of feelings and spiritual insight of a 21st-c. European citizen have been influenced by the upheavals of this time. They have flounced among the notional language formed by the ethnos, romanticised feelings, elitist neologisms and barbaric primitivism. However, morphogenetic fields do not carry much importance even for today’s human. Music is the expression of organised sounds. Even a tone can become a noise, but it can also open up human spirit. It can also create atmospheric movements and the change of colour peace and chaos. We refer to the music text and its structure, logic and order. It is these things that the listener hears first of all. He is capable of either accepting or rejecting a familiar sequence of sound constructs (depending on his experience). A sequence of this type can only make an emotional impression when heard and perceived. That is why the main part in the music text is played not only by rhythm, dynamics and construct but by sound itself. Similarly to language, the sound’s accuracy, clarity, expression and suggestion are important. The German word Stimme means ‘voice’. The word Sprechstimme can denote the essence of sound in music and spoken text. The meaning of sound in music is well expressed by K. Stockhausen’s piece for a vocal ensemble without words under the title Stimmung (translates as permutation or state). The word presents not only the meaning but also its individual impression of sound, a melody composed of individual tones (e.g. accords of morphemes).

ISSN1648-6390
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5119
Atnaujinta2020-07-30 18:24:41
Metrika Peržiūros: 1