Ruch białoruski w świetle dokumentów brytyjskiego Foreign Office z lat 1918-1919 ze zbiorów Białoruskiej Biblioteki im. Franciszka Skaryny w Londynie
LTPirmojo pasaulinio karo pabaigoje britų diplomatijos dėmesio centre atsidūrė Vidurio Europos teritorija, iki tol buvusi Rusijos ir Vokietijos konkuravimo erdvėje. Projektavę naują tvarką Europoje anglai nutarė palaikyti lietuvių, latvių ir estų nepriklausomybės siekius, stebėjo ir įvykių eigą Baltarusijoje. Lietuviai ir lenkai, siekę inkorporuoti baltarusių žemes, buvo suinteresuoti formuoti britų nuomonę sau palankia linkme. Lenkijos kariuomenei 1919 m. pavasarį užėmus baltarusių žemes Lietuvos valdžia ėmė keisti poziciją baltarusių klausimu. Britų diplomatija tik 1919 m. viduryje ėmė susigaudyti situacijoje, turėdama patikimesnių žinių apie Baltarusiją ir baltarusius, o taip pat sudėtingus lenkų–baltarusių, rusų–baltarusių ir lietuvių–baltarusių santykius. Baltarusijos nepriklausomybės siekių britai nepalaikė, o žiūrėjo į Baltarusiją kaip Lenkijos ir Sovietų Rusijos konflikto objektą, labiau palaikydami lenkų pusę. Pranciškaus Skorinos vardo baltarusių bibliotekoje Londone yra Baltarusiją liečiančių 1918–1921 m. dokumentų, saugomų Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerijoje – Forin Ofise (Foreign Office) archyve, kopijos. Tai daugiausiai Baltarusijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos vyriausybės memorialai bei laiškai britų vyriausybei, lietuvių ir lenkų diplomatijos parengti raštai (dažniausiai diskredituojantys baltarusių judėjimą), o taip pat žvalgybinė informacija, pranešimai ir korespondencija tarp Forin Ofiso ir britų misijomis užsienyje. Šios medžiagos apžvalga ir sudaro pagrindinį straipsnio turinį, fokusuojant dėmesį į 1918–1919 m. dokumentus.
