Псуцьцё рэгулярнае манэты ВКЛ Ягайлы ў 1388-1392 гадох
LTStraipsnyje aptariamas vieno tipo lietuviškos monetos vertės smukimas mažinant jos svorį 1388-1392 m. valdant Jogailai. Autoriai plačiai cituoja lietuvių numizmatų V. Aleksiejūno, E. Remeco ir T. Astrausko naujausius straipsnius apie šio periodo lietuviškąsias monetas ir jų kokybę (darbe nauda Vilniaus, Mitkiškių ir Raudondvario lobių medžiaga), diskutuoja su jais ir juos tikslina. Publikacijoje yra keletas palyginamųjų monetų metrologinių (svorio) lentelių ir jų apibendrinimas, patvirtinantis autorių teiginius ir taip pat keli paveikslėliai su to meto „Dvigubo kryžiaus - Vyčio“ monetomis ir jų vaizdinėmis variacijomis, o jų pagal Vyčio vaizdavimą būta net trijų tipų ir šešių potipių. Tuo metu pagrindiniu monetos etalonu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK teritorijoje buvo čekų karalių Karolio ir Vaclavo sidabriniai Prahos grašiai, svėrę 1,8-2,1 g. Taigi, tiriamos monetos iš pradžių buvo maždaug tris kartus lengvesnės už čekiškąsias. Straipsnyje nustatyta, kad šios lietuviškos monetos vos per kelerius metus palengvėjo beveik dvigubai: nuo 0,7-0,75 g iki 0,3-0,4 g. Daroma prielaida, kad monetų gadinimą ir jų lengvėjimą galėjo nulemti įtempta vidaus padėtis šalyje Jogailos ir Vytauto kovos dėl valdžios 1390-1392 m. laikotarpiu, taip pat sidabro šalyje trūkumas.
