Pamąstymai apie atvirą visuomenę

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pamąstymai apie atvirą visuomenę
In the Journal:
Naujoji Romuva, 2006, 2, 5-7
Subject Category:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje filosofijos akiratyje svarstoma apie atviros visuomenės sąvoką ir sampratą. Politologai, sociologai ir filosofai skirtingai šią sąvoką interpretuoja. Darbe teigiama, kad atvira visuomenė nėra realus visuomenės modelis. Visiškai atvira ir uždara visuomenė negali atsirasti, nes gryna jos forma tikrovėje neįmanoma. Tai tik idealizuotos teorinės sąvokos, patogios įvairioms interpretacijoms. Visos realios visuomenės gyvena tame intervale, kuris skiria poliarines atvirumo ir uždarumo priešpriešas. Įsivaizduojama atvira visuomenė – tai socialinis aukštųjų technologijų civilizacijos darinys, kurio principinės vertybės – tolerancija, pakantumas, siekis tobulėti – dominuoja tos visuomenės elgsenoje ir veikloje sprendžiant kultūrines, socialines ir politines problemas. Atviros visuomenės samprata susijusi su pilietinės visuomenės sąvoka. Autoriaus požiūriu, Lietuvoje dar nesusiformavo pilietinė savimonė. Kol nesubrendo tikras pilietiškumas, rimtai kalbėti apie atvirą visuomenę per anksti. Apibendrindamas šiuos pamąstymus, autorius teigia, kad atvirumo ir uždarumo priešprieša yra sunkiai įveikiama problema. Uždarumas jau neįmanomas globalios technologijos civilizacijoje. Atvirumas, atmetus teigiamybes, žada pavojingą sunykimo ar net susinaikinimo perspektyvą. Mažiau rizikinga situacija yra tarp uždarumo ir atvirumo kraštutinumų. Tik visuomenė, išsaugojusi individualius bruožus, yra pajėgi neskubėdama atsiverti kitiems – kitoms kultūroms, neprarasdama savasties ir nuosekliai įsiliedama į civilizacijos raidą.

ENIn the article through a philosophical perspective, the concept of an open society is discussed. Political scientists, sociologists and philosophers interpret the concept differently. The article suggest that an open society is not a realistic model of society. A completely open and closed society cannot occur because its real form is impossible in reality. These are just idealised theoretical concepts that are open for various interpretations. All real societies live in a range that distinguishes the polar opposites of openness and closeness. Imaginary open society is a social formation of high-tech civilization with principal values such as tolerance, forbearance and aims of improvement. They are dominant in the behaviour and activities of that society when addressing cultural, social and political issues. The concept of an open society relates to the concept of civil society. In the opinion of the author, civic self-awareness has not yet formed in Lithuania. Until a true citizenship becomes true, it is early to talk seriously about an open society. Concluding the thoughts the author states that the opposite of openness and closeness is an issue that is hard to solve. Closeness is impossible in the civilisation of global technology. When dismissing the positivity, openness promises a dangerous prospect of destruction or even annihilation. The less risky situation is between the extremes of closeness and openness. Only a society that saved its individual features is capable of opening up to others without a rush: to other cultures, without losing the identity and consistently integrating to the evolution of civilization.

ISSN:
1392-043X
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/50908
Updated:
2017-07-11 11:30:20
Metrics:
Views: 28
Export: